Teigiami pokyčiai asmenų su negalia gyvenime: pagalbos planas padėjo įsitraukti į prasmingą veiklą
Socialinės dirbtuvės
Palangiškė Vilma kasdien atsikelia anksti ryte ir skuba į stotelę, iš kurios keliauja iki socialinių dirbtuvių. „Ten jaučiuosi kaip pas draugus“, – plačiai šypsosi ji. Dar šiemet iš neurologų lūpų vos 60 metų moteris išgirdo, kad jai diagnozuota Alzheimerio liga. Sudarytame pagalbos plane numatytos socialinės dirbtuvės jai – viena priežasčių džiaugtis gyvenimu.
Negalios politika šiemet pasikeitė iš pagrindų – asmenys su negalia ėmė gauti jų poreikius atitinkančią pagalbą, pasiekiamą vieno langelio principu. Atsižvelgiant į nustatytą individualios pagalbos poreikį asmenims su negalia sudaromi pagalbos planai. Atsirado daugiau socialines paslaugas gaunančių žmonių su negalia ir jų artimųjų – dėmesys skiriamas žmogaus poreikiams, kurie išsiaiškinami negalios vertinimo metu.
Dirbtuvėse – motyvacija džiaugtis
Vilmos kelionė ligos diagnozės link buvo gana ilga – užtruko porą metų. Iš pradžių įtarę, kad moteriai išsivystė lengvas kognityvinis sutrikimas, šiemet neurologai pranešė kitokią žinią – palangiškė serga Alzheimerio liga. Vilmai – 60 metų, tokiai ligai šis amžius yra gana jaunas – didžioji dalis ligos atvejų pasireiškia po 65 metų. „Visą gyvenimą labai daug dirbau. Kai pasakė, kad nebegalėsiu dirbti, man buvo šokas“, – prisimena Vilma. Tai buvo skaudi žinia tiek Vilmai, tiek jos artimiesiems, ypač dukrai Sandrai, gyvenančiai kitame mieste.
„Sėdėjome ir svarstėme: kaip mes ja rūpinsimės, kaip toliau gyventi?“ – atviravo Sandra. Kartu su mama ji nuvyko į Palangos socialinių paslaugų centrą, ten po dalyvumo lygio vertinimo, kurio metu buvo nustatytas pagalbos koordinavimo poreikis ir sudarytas pagalbos planas, Vilmai pasiūlyta lankyti socialines dirbtuves. Pasak Sandros, mamai būtent tokios pagalbos ir reikėjo – buvimo bendruomenėje ir bendravimo.
Socialinės dirbtuvės Vilmai padeda ir susitaikyti su darbo netektimi, ir lavinti pažintines funkcijas. Ten ji vyksta kiekvieną darbo dieną ir būna nuo 9 iki 15 val. Dirbtuvėse asmenys su negalia gamina rankų darbo gaminius: muilą, žvakes, papuošalų dėžutes, eina pasivaikščioti, bendrauja. „Mokėmės gaminti muilą, – šypsosi Vilma ir skuba rodyti savo sukurtų spalvingų ir kvepiančių muiliukų, – juos parduodame turguje. Dirbtuvių kolektyvas labai geras. Manęs visada paklausia, ar viskas gerai, – puikiai pasišnekame. Jei graži diena, einame pasivaikščioti. Prieš lapkričio 1-ąją pagaminome vainikų, tada juos nuvežėme ant apleistų kapų.“ Dėl teigiamų pokyčių žiba ir dukters Sandros akys. „Iš pradžių mama turėjo depresyvių minčių. Ačiū Dievui, tai liko praeityje. Atsirado rutina, motyvacija gyventi – ji nėra uždaryta viename kambaryje. Suvokiu, kad mama gali jaustis visavertiškai, kad turi žmonių, kurie padeda jai jaustis gerai.
Šiame etape viskas yra taip gerai, kaip tik gali būti. Vienas svarbiausių aspektų – žinoti, kad mama produktyviai leidžia laiką, nes tai ne tik aktyvina smegenų veiklą, bet ir padeda lavinti svarbias kognityvines funkcijas. Žinau, kad su ja ten elgiamasi pagarbiai, o tai prisideda ir prie mano psichologinės gerovės“, – kalbėjo Sandra.
Daugiau nei 6 tūkst. pagalbos planų
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Daiva Kšivickienė dalijasi naujove, kad nuo šių metų asmenims su negalia pradėti rengti pagalbos planai. Agentūra sudariusi jau daugiau nei 6 tūkst. tokių planų, kuriuos įgyvendina pagalbą teikiančios suinteresuotos institucijos. „Dažnai žmonės, kurie kreipiasi dėl negalios nustatymo, nežino apie pagalbos galimybes arba patys negali savarankiškai visko susiorganizuoti, ypač jei negalia ištiko staiga. Pagalbos planai padeda užtikrinti, kad žmonės su negalia gautų visą reikalingą pagalbą, kuri padėtų jiems gyventi kuo savarankiškiau ir patogiau“, – pasakojo D.Kšivickienė.
Sudaryti pagalbos planai padeda asmenims su negalia koordinuotai teikti reikalingą pagalbą, aprūpinti priemonėmis ir paslaugomis, gerina bendrą asmenų su negalia informuotumą apie galimybes gauti įvairią pagalbą. Jei asmuo sutinka, priėmus sprendimą skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą jam užtikrinamos reikalingos paslaugos ir techninės pagalbos priemonės. Svarbu tai, kad žmogui priemonių ar paslaugų nereikia ieškoti pačiam, – sudarius pagalbos planą jas pasiūlo suinteresuotos įstaigos, kurioms agentūra perduoda asmens ir pagalbos plano duomenis.
Savivaldybės administracija ar jai pavaldi socialinių paslaugų įstaiga organizuoja tokias paslaugas kaip būsto pritaikymas, pavėžėjimas, pagalba į namus, socialinė globa, krizių įveikimas. Sudaromos galimybės lankytis socialinėse dirbtuvėse, organizuojama vaikams su negalia aktuali švietimo pagalba (psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė, specialioji pagalba).
Techninės pagalbos priemonių centras asmenis aprūpina techninės pagalbos priemonėmis, tokiomis kaip vežimėlis, vaikštynė, funkcinė lova, kalbantis laikrodis, laikmatis, suteikia informaciją, kokie dokumentai būtini priemonei įgyti. Užimtumo tarnybos konsultantai skatina užsiregistruoti dėl įsidarbinimo, pasiūlo mokymosi, kvalifikacijos keitimo, savarankiško verslo kūrimo alternatyvas, kad asmuo įsitrauktų į darbo rinką arba išliktų aktyviu jos dalyviu. VšĮ LASS pietvakarių centras teikia kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas regos negalią turintiems asmenims, kuriomis ugdomi orientacijos aplinkoje ir savarankiško judėjimo (mobilumo), kasdieniai ir komunikacijos, psichologiniai įgūdžiai, suteikiamos žinios apie dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Lietuvių gestų kalbos vertimo centras užtikrina gestų kalbos vertėjo paslaugą klausos negalią turintiems ir gestų kalbą mokantiems asmenims tvarkant reikalus įstaigose, dalyvaujant renginiuose.
„Planas padeda atsakyti į tokius klausimus: kas padės kasdienėje buityje, kas palydės į gydymo įstaigą, ar padės pasirūpinti maistu bei namų ruoša? Planai ypač naudingi ir artimiesiems, nes vis dar gaji nuostata, kad jei asmuo su negalia turi šeimos narį, specialistų pagalba jam nebūtina. Tačiau artimieji taip pat turi teisę į poilsį ir emocinę atgaivą“, – aiškino D.Kšivickienė.
Paslaugų nereikia ieškoti pačiam
Pagalbos planai asmenims su negalia – ne vieninteliai pokyčiai. Negalios politika pasikeitė iš pagrindų. Iki reformos pagalbos poreikius nustatė skirtingos institucijos, o nuo 2024 metų pagalbos ir paslaugų teikimo koordinavimą atlieka Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vadinasi, pagalbą asmuo su negalia gali gauti vieno langelio principu. Reformos kontekste sparčiai plėtojamos tokios savarankiškumą ir gyvenimo kokybę gerinančios priemonės kaip apsaugoti būstai, grupinio gyvenimo namai, socialinės dirbtuvės. Žmonių su negalia savarankiškumą didina ir asmeninio asistento pagalba, o nuolatinės priežiūros reikalaujančių žmonių su negalia artimieji gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Taip pat užtikrinamos atvejo vadybos paslaugų teikimo intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims, pagalbos priimant sprendimus organizavimo ir teikimo, veiksnumo apribojimo prevencijos veiklos.
Priimtas ir dar vienas svarbus pokytis – įsteigta speciali konsultavimo linija. Skambindami klientai gali sužinoti informaciją apie dalyvumo (suaugusiesiems) arba neįgalumo (vaikams) vertinimo eigą ar kitus su vertinimu susijusius klausimus. „Konsultavimo linija kasdien sulaukia apie 250 skambučių, o per mėnesį – daugiau nei 5 tūkst. Nors per mėnesį būna ir neatsakytų skambučių, darbuotojai deda visas pastangas, kad šį skaičių sumažintų. Paskambinę asmenys nuoširdžiai dėkoja už suteiktas konsultacijas. Tai skatina judėti pirmyn. Klientai pasakoja, jog paskambinę į konsultavimo liniją gauna atsakymus į įvairius rūpimus klausimus ir džiaugiasi, kad nebereikia ieškoti skirtingų numerių“, – teigė agentūros Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Anastasija Stanevičienė.
Siekia, kad negalia nebūtų kliūtis
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė pabrėžė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojęs naujo modelio negalios vertinimas nuo senojo pirmiausia skiriasi tuo, kad priemonės ir paslaugos orientuotos į kiekvieną asmenį individualiai, siekiant užtikrinti jo poreikius ir galimybes dalyvauti visose kasdienėse veiklose, būti lygiaverčiu visuomenės nariu.
„Nuo šių metų kartu su asmeniu identifikuojami sunkumai, su kuriais jis susiduria dėl savo negalios, sudaromas pagalbos planas, kuriuo siekiama sukurti galimybes ir suteikti paslaugas bei pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis jam dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse“, – teigė E.Čaplikienė. Ji džiaugiasi ir kitais svarbiais pokyčiais – kad savivaldybėse finansuojami asmens su negalia reikalų koordinatoriai, kurie jau beveik metus koordinuoja asmenų su negalia socialinės įtraukties politiką ir teisių įgyvendinimą vietos lygmeniu, ir kad įsteigta konsultavimo linija, kuri leidžia suteikti savalaikes konsultacijas apie siūlomas paslaugas visos Lietuvos gyventojams.
„Reformos sukelia naujų iššūkių, pokyčių, kuriuos įgyvendinti prireikia laiko. Tai tikrai ne vienų metų darbai. Įsibėgėjusių naujų priemonių, paslaugų teikimas nuolat persvarstomas ieškant sprendimų procesams tobulinti. Pirmieji naujo negalios modelio metai yra tik pradžia, tikrai turime kur tobulėti, susiduriame ne tik su teigiamais pokyčiais, bet ir su iššūkiais, techninėmis kliūtimis. Manome, jog apie tai reikia kalbėti, nes tik pripažinę, kad yra kur tobulėti, galime pradėti su tuo dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžė E.Čaplikienė.
Asmenims su negalia – konsultavimo linija
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai atidarius Konsultavimo liniją informacija ir konsultacijos gyventojams nuo šiol – bendruoju tel. numeriu +370 52 30 30 60. Skambinti galima kiekvieną darbo dieną: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 iki 15.15 val. Galima kreiptis ir el. paštu: [email protected].
„Reformos atneša naujų iššūkių, pokyčių, kuriuos įgyvendinti prireikia laiko. Tai tikrai ne vienerių metų darbai. Įsibėgėjusių naujų priemonių, paslaugų teikimas nuolat peržiūrimas, ieškant sprendimų tobulinti procesus. Pirmieji naujo negalios modelio metai yra tik pradžia, tikrai turime, kur tobulėti, susiduriame ne tik su teigiamais pokyčiais, bet ir iššūkiais, techninėmis kliūtimis. Manome, kad apie tai reikia kalbėti, nes tik pripažinus, kad yra kur tobulėti, galime pradėti su tuo dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų“, – kalbėjo E. Čaplikienė.
Daugiau informacijos apie Agentūros kuruojamas priemones ir paslaugas, konsultavimo liniją, kasdien sulaukiančia net apie 250 skambučių, bei visą Vilmos istoriją iš jos ir dukros Sandros lūpų skaitykite čia.