Dažniausiai užduodami klausimai

Taip. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 44 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ir išlaidos, patirtos rengiant projektus ir sąmatas, reikalingas atliekant būsto pritaikymą. 

Ne. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 3 punktu, teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatyta minėtame apraše įvardinta negalia ar poreikiai, tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje. 

Judėjimo techninės pagalbos priemonės yra nurodytos Judėjimo techninės pagalbos priemonių sąraše (Asmenų aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto LR cocialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-25, 1 priedas). 

Taip. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 6 punktu, vienas iš pakartotino būsto pritaikymo atvejų - jei asmeniui buvo įrengtas keltuvas (liftas) (įskaitant ir tuos atvejus, kai keltuvo (lifto) įrengimą organizavo pats asmuo ar atstovas), tačiau keltuvo (lifto) techninę priežiūrą atliekančiai įmonei nustačius ir raštu pateikus išvadą, kad keltuvas (liftas) netinkamas naudoti. Tokiu atveju būstas gali būti pritaikomas Būsto pritaikymo komisijos sprendimu.

Dokumentai, pagrindžiantys, kad asmeniui gali būti teikiamas prioritetas, išvardinti Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 18.2 papunktyje. Tokiais dokumentais gali būti:
1) Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktoriaus sudarytos komisijos dėl kompensacijos skyrimo priimto teigiamo sprendimo dėl aktyvaus tipo vežimėlio ar vežimėlio, skirto tetraplegikui, ar elektrinio vežimėlio įsigijimo išlaidų kompensacijos skyrimo kopija;
2) tarp Techninės pagalbos neįgaliesiems centro ir asmens sudarytos Asmens aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemone sutarties, kurioje nurodyta, kad asmuo aprūpintas aktyvaus tipo vežimėliu ar vežimėliu, skirtu tetraplegikui, ar elektriniu vežimėliu, kopija;
3) Techninės pagalbos neįgaliesiems centro raštas, patvirtinantis, kad asmuo yra pateikęs Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos Prašymą skirti judėjimo techninės pagalbos priemonę ir laukia, kol jam bus skirtas aktyvaus tipo vežimėlis ar vežimėlis, skirtas tetraplegikui, ar elektrinis vežimėlis.
Kitokiais dokumentais Aprašo 4.5 papunktyje nurodytas prioritetas neįrodomas. 
 

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 3 punktu teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis), jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir:
1) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų, arba
2) judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, arba
3) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar proto negalios (F kodas), arba
4) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis) dėl regos sutrikimo.
Jeigu asmeniui nenustatytas nei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), nei judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, nepaisant to, kad jis turi psichikos ar proto negalią, teisės į būsto pritaikymą neturi. 
 

Ne. Keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą aukščiau nei namo antžeminės dalies pirmasis aukštas, gali organizuoti tik pats asmuo ar jo atstovas. 

Taip. Savininko (visų bendraturčių) sutikimas privalomas, jei asmuo nėra būsto savininkas ir (ar) yra būsto bendraturčių.

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašu, automobilio stovėjimo aikštelės įrengimo darbai nefinansuojami. 

Taip. Norimą vonią, tenkinančią vaiko poreikius, galima įsigyti, tačiau iš valstybės biudžeto negalėtų būti dengiama daugiau nei nustatyta Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 4 priede, t. y. 5 BSI. 

Savarankiško būsto pritaikymo organizavimo mechanizmas reglamentuotas Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 64 punkte. Asmuo ar atstovas, nusprendęs savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, tai pažymi prašyme arba vertinimo akte, nurodydamas, kokį Aprašo 63 punkte numatytą savarankiško būsto pritaikymą pasirinko. Būsto pritaikymo komisijai Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka ir terminais priėmus sprendimą tenkinti būsto pritaikymo poreikį ir patvirtinus būsto pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą, savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo poreikį priėmimo dienos tiesiogiai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikia asmeniui ar atstovui pasirašyti Sutartį dėl savarankiško būsto pritaikymo bei būsto pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą.
Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašo ir išlaidų sąmatos projektą rengia statybos darbų specialistas, bet ne pats asmuo ar jo atstovas.
 

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 151 punktu, jei negyvenamosios paskirties būstas (pavyzdžiui, kitos (sodų) paskirties pastatas – sodininkų bendrijoje esantis pastatas (sodo namas ir kita) yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, ir joje asmuo gyveno pastaruosius vienus metus iki prašymo pateikimo, sprendimą pritaikyti (nepritaikyti) būstą priima Būsto pritaikymo komisija, suderinusi jį su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 12 punktu Būsto pritaikymo komisijos personalinę sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šią komisiją sudaro savivaldybės administracijos ir (ar) socialinių paslaugų centrų paskirti specialistai bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros paskirtų nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguoti atstovai. 

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 4 priedu, įvairių tipų prievažų, nuovažų ir rampų įrengimo išlaidos nurodomos atskiroje eilutėje. Įvairių tipų prievažų, nuovažų ir rampų įrengimui skirtina maksimali valstybės biudžeto dalis yra 105 BSI, nepaisant kitų atliktų būsto pritaikymo darbų ir iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 89 punktu, tuo atveju, kai nebaigus būsto pritaikymo darbų, asmuo, kuriam pritaikomas būstas, mirė, statybos rangovas baigia pradėtus darbus, bet nepradeda likusių darbų, nors sąmatoje jie buvo numatyti, ir nepablogina būsto būklės, buvusios prieš pradedant pritaikymo darbus. Savivaldybės administracijos sumontuoti keltuvai (liftai) išmontuojami. 
Jeigu asmuo buvo pasirinkęs savarankiško pritaikymo būdą ir miršta, tačiau patirtos būsto pritaikymo darbų išlaidos dar nėra kompensuotos, būsto pritaikymo darbų išlaidų suma išmokama asmens turto paveldėtojams tais metais, kai pritaikomas būstas, atėjus eilei, bus įtrauktas į einamaisiais metais pritaikomų būstų sąrašą.  
 

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 93  punktu, Savivaldybės administracija tvarko įsigyto ilgalaikio turto apskaitą, užtikrina tinkamą šio turto būklę, vykdydama nuolatinę jo priežiūrą. Taip pat jau naudotas keltuvas (liftas), mobilus keltuvas ar laiptų kopiklis gali būti išduodamas asmenims savivaldybės administracijos mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka. 

Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 93 punktu, tuo atveju, kai keltuvo (lifto), mobilaus keltuvo ar laiptų kopiklio pirkimą ir įrengimą organizavo asmuo ar atstovas, įsigytas ir įrengtas keltuvas (liftas), mobilus keltuvas ar laiptų kopiklis atitenka jo nuosavybėn, jis atsako už jo eksploataciją bei priežiūrą ir padengia su tuo susijusias išlaidas.

Taip. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 6 punktu, pakartotinai tam pačiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo paskutinio būsto pritaikymo, būstas gali būti pritaikomas Būsto pritaikymo komisijos sprendimu šiais atvejais:
1) jei asmeniui buvo skirtas laiptų kopiklis ir (arba) asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
2) jei asmuo įsigijo naują būstą, kuris nuosavybės teise priklauso jam, arba asmeniui yra išnuomotas savivaldybės būstas (socialinis arba iš savivaldybės nuomojamas būstas), jei prieš tai 
jam buvo pritaikytas būstas, kuris nuosavybės teise priklausė atstovui;
3) jei asmeniui buvo įrengtas keltuvas (liftas) (įskaitant ir tuos atvejus, kai keltuvo (lifto) įrengimą organizavo pats asmuo ar atstovas), tačiau keltuvo (lifto) techninę priežiūrą atliekančiai įmonei nustačius ir raštu pateikus išvadą, kad keltuvas (liftas) netinkamas naudoti.
 

Asmenų aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-25, elektrinis vežimėlis ir skuteris apibrėžtos kaip elektra varomos judėjimo techninės pagalbos priemonės, tačiau jų tapatinti negalima.
 Elektrinis vežimėlis – judėjimo techninės pagalbos priemonė, varoma vienu arba daugiau elektros variklių, valdomų vežimėlyje sėdinčio asmens ir (arba) padėjėjo, turinti jame sėdinčiam asmeniui skirtą kūno atramos sistemą, elektroninį greičio valdiklį bei elektroninį arba rankinį krypties valdiklį. 
Skuteris – judėjimo techninės pagalbos priemonė, varoma elektra, su vairo mechanizmu, valdomu paties naudotojo, galinti įveikti ne mažesnę kaip 15 procentų statumo įkalnę ir nuvažiuoti ne mažiau kaip 15 km .
Asmenims, kurie naudojasi skuteriu, prioritetas sudarant būsto pritaikymo eilę, negali būti taikomas. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 4.5 papunkčiu prioritetas suteikiamas tik asmenims, naudojantiems aktyvaus tipo vežimėlį ar vežimėlį, skirtą tetraplegikui, ar elektrinį vežimėlį, jeigu vadovaujantis Aprašo 18.2 papunkčiu jie pateikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktoriaus sudarytos komisijos dėl kompensacijos skyrimo priimto teigiamo sprendimo dėl aktyvaus tipo vežimėlio ar vežimėlio, skirto tetraplegikui, ar elektrinio vežimėlio įsigijimo išlaidų kompensacijos skyrimo kopiją, arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centro ir asmens sudarytos Asmens aprūpinimo judėjimo techninės pagalbos priemone sutarties, kurioje nurodyta, kad asmuo aprūpintas aktyvaus tipo vežimėliu ar vežimėliu, skirtu tetraplegikui, ar elektriniu vežimėliu, kopiją, arba Techninės pagalbos neįgaliesiems centro raštą, patvirtinantį, kad asmuo yra pateikęs Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos Prašymą skirti judėjimo techninės pagalbos priemonę ir laukia, kol jam bus skirtas aktyvaus tipo vežimėlis ar vežimėlis, skirtas tetraplegikui, ar elektrinis vežimėlis. Tik pateikus vieną iš nurodytų dokumentų, gali būti taikomas Aprašo 4.5 papunktyje nurodytas prioritetas. 
 

Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 90 punkte nustatyta, kad duomenis apie asmeniui pritaikytą būstą savivaldybės administracija privalo registruoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) (nurodomas vardas, pavardė ir pritaikyto būsto adresas). Taigi būsto pritaikymo faktas SPIS sistemoje fiksuojamas pritaikius būstą.

Ne. Remiantis Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo 45 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidos turi būti patirtos tik pasirašius savivaldybės administracijos ir asmens ar atstovo Sutartį dėl savarankiško būsto pritaikymo. 

Asmenį gydantis šeimos medicinos ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas, jei asmuo gydomas ambulatorinėmis sąlygomis, arba bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, gydantis asmenį stacionare gali parengti siuntimą, kai asmens sveikatos būklė atitinka bent vieną iš Bazinio dalyvumo nustatymo kriterijų ir yra panaudotos visos gydymo ir medicinos priemonės, kai:

• asmuo kreipiasi pirmą kartą dėl neįgalumo lygio, dalyvumo lygio ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo;
• pasikeitus sveikatos būklei;
• baigiantis arba pasibaigus negalios nustatymo terminui.

Siuntimas į Agentūrą negaliai nustatyti gali būti:

• elektroninis siuntimas E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, pateikiamas per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), kartu su klinikiniais elektroniniais dokumentais E003 „Stacionaro epikrize“ ar E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymu“;
• popierinis nustatytos formos siuntimas neįgalumo lygiui, dalyvumo lygiui, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui ar lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiui nustatyti, kuriame nurodoma (-os) diagnozė (-ės), dėl kurios (-ių) asmuo siunčiamas į Agentūrą negaliai nustatyti, asmeniui taikytą gydymą ir (ar) panaudotas medicinos priemones.

• per ESPBI IS sistemą, pateikia siuntimą parengęs gydytojas;
• vizito metu, gydantis gydytojas gali pateikti asmeniui tiesiogiai jei nėra galimybės pateikti dokumentų per ESPBI IS;

• jei gydytojas nustatys ir patvirtins, kad Jūsų sveikatos būklė nuo paskutinio negalios vertinimo nepasikeitė, papildomų tyrimų atlikti nereikės ir gydantis gydytojas parengs naują siuntimą į Agentūrą;
• jei siuntimą pildo stacionaro gydytojas, jis gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl papildomos informacijos.

Per 60 darbo dienų nuo siuntimo ir kitų klinikinių dokumentų parengimo turite kreiptis į Agentūrą su prašymu nustatyti negalią. Jei to nepadarysite, siuntimas bei kiti klinikiniai dokumentai turės būti rengiami iš naujo.

• atvykus į Agentūrą;
• paštu arba per kurjerį;
• elektroninių ryšių priemonėmis;
• elektroniniu paštu;
• per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą.

Gydantis gydytojas rengia siuntimą į Agentūrą asmens neįgalumo lygiui, dalyvumo lygiui, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiui ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiui nustatyti.

Atsakymai į dažnus klausimus dėl negalios vertinimo (lengvai suprantama kalba)

Dėl anksčiau nustatytos negalios prilyginimo dalyvumo lygiui gali kreiptis:

• asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus;
• asmenys, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Norint, kad Jūsų turėtas darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis būtų prilygintas dalyvumo lygiui, reikia užpildyti prašymą, kurį rasite Agentūros svetainėje https://anta.lrv.lt/lt/prasymu-formos/. Jį galima pateikti atėjus į Agentūrą arba atsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu ).

Taip pat dokumentus galima atsiųsti paštu ar per kurjerį. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija.

Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Jei dokumentus teiks įgalioti asmenys, Agentūrai būtina pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

Taip pat kreipiantis dėl prilyginimo reikia pateikti turimą anksčiau išduotą negalią įrodantį dokumentą (neįgaliojo pažymėjimą). 

Gydytojo siuntimo pateikti nereikia.

Agentūros teritoriniai skyriai yra kiekvienoje apskrityje. Jų kontaktus rasite čia:

https://anta.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai/

Teritorinio skyriaus vertintojas, gavęs Jūsų dokumentus:

• Jūsų turėtą darbingumo lygį prilygina tokiam pačiam dalyvumo lygiui: pavyzdžiui, 15 proc. darbingumo lygio bus prilyginta 15 proc. dalyvumo lygiui.
• Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jis bus prilygintas 15 proc. dalyvumo lygiui, vidutinių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas 40 proc. dalyvumo lygiui.

Tada išrašomas asmens su negalia pažymėjimas. Jį galite atsiimti Agentūros teritoriniame skyriuje, kuriame teikėte prašymą, arba jis bus išsiųstas paštu, jei taip nurodėte prašyme.

Agentūros teritorinis skyrius sprendimą priima per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo.

Ne, prilyginimo metu nenustatomas dalyvumo ar individualios pagalbos poreikio lygis – atliekamas tik jau nustatyto darbingumo lygio arba specialiųjų poreikių lygio prilyginimas.

Dėl individualios pagalbos išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo reikia kreiptis atskirai.

Nustačius dalyvumo lygį, darbingumo lygio prilyginimas dalyvumo lygiui nebegalimas. Agentūros specialistai atlieka vertinimą remiantis prašyme pateikta informacija. Todėl labai svarbu  prašyme nurodyti pageidaujamą procedūrą – ar pageidaujate, kad būtų atliktas dalyvumo lygio vertinimas, ar prilyginimas.

Atlikus prilyginimą dalyvumo lygiui asmenims, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 0-30% darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus arba didelių specialiųjų poreikių lygis, SODRA senatvės pensijų gavėjams automatiškai perskaičiuos pensijas.

Taip, galima. Jums bus anksčiau nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas dalyvumo lygiui neterminuotai.   

Kai kada prilyginimą atlikti naudingiau nei iš naujo nustatyti dalyvumo lygį. Prilyginimui nereikia gydytojo siuntimo, procedūra yra paprastesnė ir greitesnė, nes nėra atliekamas naujas vertinimas – iš anksto žinoma, koks dalyvumo lygis bus nustatytas.

Be to, atlikus prilyginimą dalyvumo lygiui asmenims, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 0-30% darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus arba didelių specialiųjų poreikių lygis, SODRA senatvės pensijų gavėjams automatiškai perskaičiuos pensijas.

Kreiptis dėl negalios įvertinimo iš naujo (dalyvumo lygio nustatymo) reiktų tada, kai asmeniui akivaizdžiai pablogėjo sveikatos būklė. Apie tai turėtų nuspręsti gydantis gydytojas.

Informaciją apie negalios nustatymą suteiks konsultavimo linijos specialistai paskambinus telefono numeriu (052) 30 30 60 arba el.paštu [email protected].

Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.  
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos. Jei yra susidariusi laukiančiųjų eilė norimai paslaugai gauti, asmuo informuojamas apie laukimo laiką. 
Pagalbos koordinavimo procesas užtikrina, kad asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, nereikia pačiam kreiptis į institucijas ieškant pagalbos, bet institucijos, norėdamos padėti, susisiekia su asmeniu, kuriam reikalinga pagalba. 
 

Pagalbos koordinavimas – tai procesas, kuris apima: 
•    asmens su negalia ar jo atstovo supažindinimą su jam aktualia informacija, 
•    pagalbos vadybininko paskyrimą, 
•    pagalbos plano sudarymą, 
•    plano įgyvendinimo stebėseną. 
 

Tikrai ne! Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį. 

Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Šis paprastas žingsnis leidžia pradėti pagalbos plano sudarymo ir asmeniui reikalingų individualių paslaugų organizavimo procesą. 

Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia. Sutikus su siūlomu pagalbos  koordinavimu, už Agentūroje sudaryto pagalbos plano vykdymą atsakingas  savivaldybės ar kitos įstaigos specialistas: 
•    susisieks su asmeniu ir suteiks reikalingą informaciją apie teikiamas priemones, paslaugas; 
•    aptars konkrečios priemonės ar paslaugos suteikimo asmeniui ypatumus; 
•    pateiks kontaktus, kad prireikus – po mėnesio, pusmečio ar pasikeitus sveikatos būklei – asmuo žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu asmuo šiuo metu abejoja, ar pasinaudoti siūloma pagalba. 
 

Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.  

Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai. Jie geriausiai išmano, kas tinkamiausia konkrečioje asmens situacijoje, kad jo gyvenimas taptų patogesnis ir savarankiškesnis. 

Pagalbos planas ir informacija apie asmenį perduodama vykdyti atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją. Priklausomai nuo to, kokios pagalbos asmeniui reikia, pagalbos planas gali būti perduodamas savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą, Techninės pagalbos priemonių centrui, Užimtumo tarnybai, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui (aktualu asmenims su klausos sutrikimais), VšĮ „LASS pietvakarių centrui“ (aktualu asmenims nuo 16 metų su regos sutrikimais). Atsakinga institucija, gavusi informaciją apie Agentūros priimtą sprendimą skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą, per 20 darbo dienų susisiekia su asmeniu (jo atstovu) ir pasiūlo konkrečias priemones, paslaugas, aptaria, kokius dokumentus reikia užpildyti norimai pagalbai gauti, ar paslauga (priemonė) gali būti suteikta nemokamai, jeigu mokamai – kiek tai kainuos, ar yra laukiančiųjų eilė.

Asmuo (jo atstovas) bet kada gali atsisakyti siūlomų priemonių, paslaugų, kurios neatitinka jo lūkesčių, finansinių galimybių, sveikatos būklės ir pan.  

Agentūra gali prilyginti turėtą specialiųjų poreikių lygį ar darbingumo lygį, nustatytą iki pensijos, dalyvumo lygiui.  Taip pat pasitaiko atvejų, kad asmeniui dalyvumo lygis jau buvo nustatytas ar prilygintas anksčiau, jo terminas nepasibaigęs, o asmuo pageidauja tik individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Tokiais atvejais, kai nėra atliekamas įprastas dalyvumo lygio vertinimas, sprendimas skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą nėra priimamas.  
Asmuo gali savarankiškai kreiptis į savivaldybę (seniūniją) ar į kitas įstaigas dėl socialinių ar kitų paslaugų bei priemonių. Trūkstant informacijos, į kokią įstaigą ir kokiais klausimais asmuo su negalia gali kreiptis, rekomenduojame paskambinti į Agentūroje veikiančią Konsultavimo liniją telefonu +370 5 230 30 60 arba kreiptis el. paštu [email protected].