Asmenų su negalia teisių konvencija

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti asmenų su negalia lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, 2010 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, kuriame numatytas Konvencijos įgyvendinimo institucinis mechanizmas, atsižvelgiant į Konvencijos 33 straipsnio nuostatas.

1. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 punktą, šalis turi paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas (angl. focal points), įgaliotas klausimais, susijusiais su šios Konvencijos įgyvendinimu, ir apsvarstyti galimybę paskirti koordinacinį mechanizmą.

Vyriausybės institucijos arba kitaip vadinamos centrinės įgyvendinančios institucijos funkcijos minėtu Nutarimu Lietuvoje priskirtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kitos valstybės institucijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis už nuostatų, susijusių su atitinkama veiklos sritimi, įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu koordinavimo funkciją pavedė įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nes pastaroji koordinuoja asmenų su negalia teisių apsaugos politikos įgyvendinimo klausimus.

2. Konvencijos 33 straipsnio 2 punkte teigiama, kad šalys paskiria vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimą. Nepriklausomo mechanizmo funkcijas Lietuvoje įgyvendina Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), kuri atlieka Konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Atlikdama Konvencijos įgyvendinimo stebėseną, Komisija atlieka šias funkcijas:

Nuolat tikrina, kaip įgyvendinama Konvencija;
Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams teikia rekomendacijas dėl Konvencijos įgyvendinimo;
Rengia Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.

3. 33 straipsnio 3 punkte teigiama, kad pilietinė visuomenė, visų pirma asmenys su negalia ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese. Asmenys su negalia ir jiems atstovaujančias organizacijos į Konvencijos įgyvendinimo kontrolės procesą įtraukiami per Asmens su negalia gerovės tarybą, nes į jos sudėtį įeina nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, atstovai. Taip pat, vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įtraukdama nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias asmenims su negalia, pagal kompetenciją organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos politikos ir jos įgyvendinimo priemonių Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos 33 straipsnio 3 punkto nuostatą, numatančią, kad pilietinė visuomenė, visų pirma asmenys su negalia ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1426 „Dėl Asmens su negalia gerovės tarybos sudarymo tvarkos ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Taryba) veiklos nuostatai.

Šiuo nutarimu nustatyta, jog Tarybą sudaro 25 nariai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas bei dvylika nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, atstovų. Tarybos kadencijos trukmė – ketveri metai.

Atsižvelgiant į tai, kad negalios klausimai turi būti sprendžiami visose politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse, Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma 6 mėnesių kadencijai: Tarybos pirmininkas renkamas iš Tarybos sudėtyje esančių ministerijų atstovų, Tarybos pirmininko pavaduotojas – iš Tarybos sudėtyje esančių nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, atstovų. Išrinktas Tarybos pirmininkas pagal jo atstovaujamos ministerijos valdymo sritis parengs Tarybos veiklos planą, kuriame bus siūlomi Tarybos tikslai ir klausimai, numatomi svarstyti per ateinančių 6 mėnesių laikotarpį.

Tarybos funkcijos – analizuoti asmens su negalia teisių apsaugos ir gerovės būklę bei teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministrams, savivaldybių institucijoms dėl jų formuojamos politikos ir jos įgyvendinimo; analizuoti teisės aktus, susijusius su asmens su negalia teisių apsauga, ir vertinti viešojo administravimo ar ūkio subjektų teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) atitiktį pagrindiniams asmens su negalia teisių apsaugos principams; kurti bendradarbiavimo su institucijomis ir NVO tinklus, institucijų sinergiją; nagrinėti Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.

Asmenų su negalia teisių konvencija

JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOS IR JOS FAKULTATYVAUS PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS ATASKAITOS REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS REZULTATŲ SUVESTINĖ

Žmonių su negalia socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo 2020 m. stebėsenos ataskaita (Tyrimo vykdytojai: Ugnė Grigaitė, Goda Jurevičiūtė ir Ieva Laugalytė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas)

Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo metinės stebėsenos ataskaita už 2019 m.(atliko VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas)

Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2018 m

Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaita už 2017 m

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos Lietuvai (2016 m.)

Lietuvos Respublikos pirminė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaita

Neįgaliųjų teisių konvencija

Neįgaliųjų teisių konvencija pritaikytas tekstas (2015 m.)

Vaikams apie Neįgaliųjų teisių konvenciją (2015 m.)

Veiksmų planas neįgaliesiems 2016–2018 metams pritaikytas tekstas (2015 m.)