Agentūros specialistės sėmėsi patirties Šiaurės ir Baltijos šalių forume apie kurčneregystę
Šiaurės šalyse itin rūpinamasi asmenimis, netekusiais ir klausos, ir regos. Siekiant užtikrinti jų visišką įtrauktį į visuomenę, Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas kurčneregiams teikiamų paslaugų kokybei. Spalio 8-10 d. stažuotėje Rygoje, Latvijoje, patirties apie kurčnegeriams draugišką sistemą „Šiaurės ir Baltijos šalių forume apie kurčneregystę“ sėmėsi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojos.
Lietuvoje trūksta į kurčneregius orientuotos pagalbos
Šiaurės šalių ministrų tarybos ir Latvijos kurčiųjų organizacijos organizuotame forume dalyvavo Suomijos, Švedijos ir Norvegijos kurčneregiams atstovaujančių organizacijų atstovai bei su šia grupe dirbantys specialistai.
Lietuvai šiame forume atstovavo Agentūros patarėjos Ana Staševičienė ir Aurelija Babinskienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė ir valdybos narys, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Kęstutis Vaišnora, tiflopedagogė, daug metų su kurčneregiais ir regos sutrikimų turinčiais vaikais dirbanti Dalia Taurienė.
Šiaurės šalyse laikomasi nuostatos, kad kiekvienas žmogus, nepaisant jo negalios, turi teisę lygiai su visais dalyvauti visuomenės gyvenime. Kurčneregiai, negaudami paslaugų, patiria itin didelių iššūkių.
Šiaurės šalyse, taip pat ir Estijoje, veikia atskiros organizacijos, vienijančios kurčneregius asmenis, į socialinio darbo, gestų kalbos mokymo programas įtraukiama informacija apie tai, kaip dirbti su asmenimis, kurie yra netekę ir regos, ir klausos. Kurčneregiai bendrauja naudodami taktilinę gestų kalbą (tai toks metodas, kai asmuo gestus skaito liesdamas vertėjo ranką).
Tuo pat metu liečiant jo nugarą perteikiama papildoma informacija: kad laikas kalbėti, kad kalba kiti, auditorija juokiasi, nuobodžiauja ar laikas kavai. Įdomu tai, kad tokiu būdu informacija perduodama ir apie atliekamą meninį pasirodymą – vertėjas ant asmens, kuriam verčia, nugaros, „piešia“ atliekamą šokį ar dainą.
Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentės Vaidos Lukoševičiūtės, Lietuvoje šie asmenys glaudžiasi prie aklųjų arba kurčiųjų bendruomenių ir specifinė pagalba jiems nėra teikiama. Todėl labai svarbu daugiau kalbėti apie šiuos asmenis ir suteikti jiems reikalingas paslaugas.
Agentūros duomenimis, Lietuvoje 69 vaikai ir daugiau nei 1800 suaugusiųjų, kuriems nustatyta negalia, turi ir klausos, ir regos sutrikimų.
Taktilinė gestų kalba padeda patirti pasaulį
Aarne iš Suomijos turi įgimtą Ašerio sindromą. Jis negirdi, jo rega yra stipriai susilpnėjusi, vyras mato specifiškai siaurame regos lauke ir tam tikru atstumu, tik esant tam tikram apšvietimui. Aarne į forumą atvyko su 2 vertėjais. Jie pasikeisdami vertė naudodami taktilinę gestų kalbą, esant tinkamam apšvietimui ir atstumui – įprastą gestų kalbą. Kurčneregiams gestų kalbos vertėjai tampa ir asistentais, nes jiems nepažįstamoje aplinkoje susiorientuoti itin sunku. Šiems asmenims teikiama dvigubai daugiau vertimo paslaugų, nei kurtiesiesiems.
Kas yra kurčneregiai? Visiškai aklų ir kurčių asmenų pasitaiko labai retai. Kurčneregystė – kai praradus vieną jutimą kitas negali jo kompensuoti (pvz., aklas asmuo negirdi tiek, kad gautų pakankamai informacijos iš aplinkos ir atvirkščiai). Ši negalia gali būti įgimta (dažniausia priežastis – Ašerio arba Čardžo sindromai), arba įgyta. Jų poreikiai gali būti labai skirtingi.
Po forumo užsimezgė glaudūs ryšiai su įvairiomis Baltijos ir Šiaurės šalių organizacijomis. Sutarta, kad kitą rudenį forumas kurčneregių klausimais vyks Lietuvoje. Jau pavasarį Agentūroje planuoja apsilankyti ir savo patirtimi pasidalinti su kurčneregių klausimais dirbantys specialistai iš Švedijos.
Atnaujinimo data: 2025-10-14
Taip pat skaitykite:
„Tai tarsi magija, kad galiu viską perskaityti“. Minima Tarptautinė lengvai suprantamos kalbos diena