Asmenų su negalia gerovės tarybos posėdžio apžvalga
Vasario 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vyko pirmasis šių metų Asmens su negalia gerovės tarybos posėdis. Pagrindinis dėmesys skirtas kovai su neapykantos kalba bei Jungtinių Tautų (JT) asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo stebėsenai.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atstovės išsamiai pristatė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą bei apžvelgė pagrindinius iššūkius švietimo, fizinės aplinkos prieinamumo, socialinės paramos bei kitose srityse. Diskusijos metu ministerijų atstovai pasidalino konkrečiais veiksmais ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama atliepti pateiktas rekomendacijas dėl asmenų su negalia teisių užtikrinimo.
Kova su neapykantos nusikaltimais
Susitikimo metu pabrėžta, kad asmenų su negalia teisių užtikrinimas yra ne tik socialinės politikos, bet ir valstybės saugumo bei žmogaus teisių klausimas.
Posėdyje konstatuota, kad neapykantos kalba prieš asmenis su negalia Lietuvoje išlieka per mažai matoma problema. Nors baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą dėl negalios įtvirtinta dar 2017 m., iki pat 2024 m. nebuvo užregistruota nė vieno tokio atvejo. Pirmasis ikiteisminis tyrimas pradėtas tik pernai, dėl neapykantos kalbos prieš žemaūgius asmenis internete.
VRM siūlo inicijuoti išsamų tyrimą asmenų su negalia patirtims įvertinti. Taip pat, siūloma tobulinti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant „priešiškumo modelio“ ir įvedant „šališkumo“ ar „išankstinio nusistatymo“ terminus. Kartu, sutarta didinti visuomenės ir specialistų žinojimą, ugdant neapykantos kalbos terminologijos išmanymą.
Įtraukesnė švietimo sistema
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, Švietimo sistema Lietuvoje šiuo metu išgyvena esminį pokytį, siekdama pereiti nuo segreguoto ugdymo prie įtraukiojo ugdymo. Šiuo metu 86 proc. vaikų su negalia mokosi bendrose klasėse, o specialiosiose įstaigose liko apie 1,4 proc. vaikų.
Nuo šių metų Lietuvoje išplėstas pagalbos teikimas egzaminų metu. Pagalba, kurią mokinys gauna kasdienio ugdymo procese, dabar užtikrinama ir visų vertinimų metu. ŠMSM patvirtino naują vertinimo tvarką, pritaikytą pagal Europos standartus. Nuo šiol, moksleivių žinios bus tikrinamos ne tik standartizuotai, bet ir atsižvelgiant į individualius poreikius, susijusius negalia.
Įgyvendinama „Tūkstančio mokyklų programa“, kurios metu plečiamas pagalbos specialistų ir sensorinių erdvių mokyklose tinklas. ŠMSM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rengia įstatymų pakeitimus ir naujus normatyvus, kad mokyklų prieinamumas būtų didinamas sparčiau. Taip pat, vykdomos vyriausybės programos, nukreiptos į socialinį ir emocinį ugdymą mokyklose, siekiant kovoti su patyčiomis ir formuoti teigiamą bendruomenės požiūrį į vaikus su negalia.
Sveikatos apsaugoje – daugiau dėmesio vaikams su sunkia negalia
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad vaikams su sunkia planuojama 100 proc. kompensuoti visas medicinos pagalbos priemones, neatsižvelgiant į šeimos pajamas. Svarbu tai, kad paraiškas dėl naujų vaistų įtraukimo dabar gali teikti ir pačios pacientus atstovaujančios organizacijos. Taip pat, 2025 m. padidintas bazinis mokėjimas už psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo paslaugas bendruomenės komandose.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM pritaikė savo infrastruktūrą (pandusus, tualetus) ir informacinę aplinką, kuri dabar prieinama ir gestų kalba. Šiuo metu SAM vyksta diskusijos dėl sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo mokyklose lėtinėmis ligomis sergantiems ar negalią turintiems vaikams.
Prieinamumas susisiekimo sektoriuje
Susisiekimo ministerija (SUM) pažymėjo, kad transporto sektoriuje asmenų su negalia teisių įgyvendinimas pasižymi dideliais kontrastais: nors oro ir vandens transportas yra bene visiškai pritaikytas, tarpmiestinio susisiekimo autobusais prieinamumas išlieka kritinio lygio. SUM siekia, kad iki 2030 m. 55 proc. viešojo transporto parko būtų pritaikyta asmenims su individualiais su negalia susijusiais poreikiais.
Didieji vežėjai taip pat ketina atnaujinti savo parkus, o transporto priemonėms įsigyti naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. 2026 m. pabaigoje geležinkelių bėgius pasieks 15 naujų, visiškai pritaikytų traukinių. Oro uostų infrastruktūra praktiškai pasiekė 100 proc. pritaikymą keliautojams, turintiems įvairių su negalia susijusių poreikių.
Iki 2027 m. pradžios ketinama peržiūrėti ir atnaujinti transporto sektoriaus pritaikymo asmenims su negalia planą.
Viešosiose bibliotekose veiklą pradėjo prieinamumo ambasadorių tinklas
Kultūros ministerija (KM) atkreipė dėmesį, kad kultūros srityje asmenų su negalia teisių įgyvendinimas pasižymi dvejopa situacija: fiksuojamas didelis fizinės infrastruktūros neprieinamumas, tačiau sėkmingai plečiamos specializuotos paslaugos, vystomas informacijos prieinamumas.
Visose 65 šalies viešosiose bibliotekose veikia prieinamumo ambasadorių tinklas, koordinuojantis asmenų su negalia įtrauktį. Nors infrastruktūros pritaikymas išlieka iššūkiu, sparčiai plečiamas leidinių Brailio raštu bei garsinių knygų (platforma „Elvis“) prieinamumas. 2025 m. parengta 30 leidinių Brailio raštu, 462 garsiniai leidiniai ir 19 skaitmeninių leidinių. Naujieji įrankiai suteikia galimybę tiksliai susieti tekstą su garsu, o virtualioje bibliotekoje „Elvis“ vartotojai gali pasiekti leidinius net penkiomis užsienio kalbomis.
Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM vertinimu, 70,8 % viešųjų įstaigų neatitinka bazinio prieinamumo reikalavimų, o kultūros įstaigos (kartu su švietimo) įvardijamos kaip vienos mažiausiai prieinamų. KM pažymėjo, kad 2025 m., naudodama ES lėšas, pritaikė 3 kultūros infrastruktūros ir paveldo objektus (investicijų suma siekė apie 736 tūkst. eurų).
Asmenų su negalia apsauga civilinės saugos srityje
VRM pažymėjo pokyčius Civilinės saugos srityje asmenų su negali atžvilgiu. Pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių įtraukčiai į pasirengimo ekstremalioms situacijoms procesus ir infrastruktūros pritaikymui. Asmenys su negalia aktyviai dalyvauja civilinės saugos pratybų cikle, kas padeda identifikuoti esamų algoritmų trūkumus ir juos tobulinti. Siekiama, kad evakavimo planų formatai, perspėjimo apie gaisrą signalai ir informacija būtų suprantama ir prieinama asmenims su skirtingais su negalia susijusiais poreikiais. Šiuo klausimu VRM planuoja glaudžiai bendradarbiauti su negalios ekspertais ir tarptautiniais partneriais.
Susitikime pristatytos 2026 m. numatomos pratybos Klaipėdoje pramoninės avarijos tema bei kompleksinės valstybinio lygio pratybos karinės grėsmės tema. VRM atstovai taip pat pristatė sistemą, kuri leidžia savivaldybių ir seniūnijų lygmeniu stebėti, kur gyvena asmenys su negalia, ir efektyviau planuoti pagalbą.
Netolimoje ateityje ketinama peržiūrėti pastatų gaisrinės saugos sistemas, kad jos atitiktų visų negalios grupių poreikius.
Atnaujinimo data: 2026-02-27
Taip pat skaitykite:
„Tai tarsi magija, kad galiu viską perskaityti“. Minima Tarptautinė lengvai suprantamos kalbos diena