2025-08-25

Atsidūrėte neveiksnumo gniaužtuose? Padėti gali veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai

„Tik nepamirškite per vasarą susitvarkyti globos!“ – baigiantis mokslo metams ugdymo įstaigos vadovė primena tėvams, auginantiems pilnamečius vaikus, turinčius psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią.

Nekaltas priminimas, skambantis kaip „tik nepamirškite vaikams priminti skaityti knygų“, koduoja teisinio veiksnumo atėmimą ir žmogaus su negalia uždarymą į sisteminį nugalinimo bei nesavarankiškumo narvelį.

„Tėvai, globėjai, psichiatrai sustokite! Užteks! Yra sprendimų!“ – visais varpais skambina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai. Daugiau nei 80 metų Lietuvoje taikomas požiūris: vaikas su negalia sulaukė pilnametystės – metas atimti veiksnumą. Dėl šios vis dar gajos nuostatos į tokius žmogaus teises ribojančius narvelius dabar yra sukišta, skirtingais skaičiavimais, nuo 9 iki 12 tūkstančių lietuvių, turinčių psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią.

Sistemos akiratyje dėl neįsigilinimo

„Turiu prisipažinti, kad ėmiausi neveiksnumo nustatymo procedūros visiškai neįsigilinusi. Klaidingai maniau, kad apribojusi dukrai veiksnumą tiesiog turėsiu globą ir, pavyzdžiui, kai dukra nenorės ar negalės pasirašyti dokumentų pas gydytoją ar kažkur kitur, pasirašysiu už ją“, – sako Renata, auginanti dukrą Saulę su negalia.

Finansų srityje dirbanti moteris nuolat susiduria su sukčių apgautais ir iš įsiskolinimų dėl paskolų neišlipančiais žmonėmis. Saulės mama labai nerimavo, kad jos dukra nesusidurtų su tokiomis situacijomis, neprisiimtų neapgalvotų paskolų, todėl veiksnumo apribojimas jai atrodė visai logiškas sprendimas. Moteris, paraginta ugdymo centro administracijos darbuotojos, ėmė tvarkytis „globą“: surinko dokumentus, pateikė prašymą teismui ir po pirmojo posėdžio Saulei buvo paskirta ekspertizė.

„Galvojau, kad sistema sukurta nustatyti, ką žmogus gali, geba ir ko negali. Po ekspertizės supratau, kad tai tiesiog konvejeris, kur niekas nežiūri į dukros galimybes. Uždėjo paukščiuką ir viskas“, – formaliu psichiatrų požiūriu baisisi Renata.

Susirūpinusios moters veidas iš arti, ji viena ranka laiko pasirėmusi į kaktą, kita prie ausies laiko telefoną.

Kabinete, kur buvo pašalinių žmonių, ekspertas net nepasiūlė nusivilkti palto, pateikė kelis klausimus apie gyvenamąją vietą, vardą, pavardę, į kuriuos Saulė atsakė: „Nesakysiu“, nes yra išmokyta nepažįstamiesiems neatskleisti savo duomenų. Psichiatras neklausė mamos paaiškinimų ir įrašė: „Nežino, kur gyvena“. Specialistas, neužmezgęs jokio kontakto su sunkiai svetimus žmones prisileidžiančia mergina, toliau klausinėjo: kas yra notaras, paskola, testamentas. Šie klausimai buvo neįkandami žmogui, kuris mokosi per savo patirtį. Į juos teisingai atsakytų net ne kiekvienas paprastas dvidešimtmetis, iki tol nesusidūręs su šiais turtiniais ir finansiniais klausimais.

Pokalbis truko 15 minučių ir ekspertas pateikė išvadą: visiškas neveiksnumas visose srityse, negali nieko suprasti, taip pat negali dalyvauti teisme. Vėliau įsibėgėjus teisminiam procesui Renata susipažino su gydytojo išvadomis ir pakraupo: „Prirašė neteisingų faktų, pavyzdžiui, kad dukra keletą kartų buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje – to niekada gyvenime nėra buvę! Manau, kad ekspertas tiesiog kopijavo nuo šablono ir neištrynė, kas buvo netinkama. Argi jis skaitys atsiųstą didžiulę ligos istoriją iš Kauno klinikų, kur buvo gydoma Saulė?!“

Tądien po nuostabą ir šoką keliančios ekspertizės Renata grįžusi namo ir suvokusi sistemos formalumą ir ydingumą, iškart parašė prašymą teismui, kad nutrauktų veiksnumo apribojimo procesą. Tačiau teismas nurodė, kad tokioje situacijoje bus ginamas viešasis interesas, nes mergina yra visiškai nesavarankiška. Tad Saulei pradėjo vertis neveiksnumo narvelio durys.

Agentūra teikia pagalbą

Renata prisimena, kad tuo metu ji tikrai labai išsigando ir desperatiškai pradėjo ieškoti visos įmanomos informacijos apie veiksnumo ribojimą. Ji susidūrė su socialine reklama apie veiksnumo išsaugojimą žmonėms, turintiems psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią, arba, tiksliau tariant, ką lemia pripažinimas neveiksniu. „Supratau, kad dėl šios „globos“ mano dukra netenka visų teisių“, – nemalonią akistatą su realybe prisimena Saulės mama.

Moteris, ieškodama pagalbos, susidūrė su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau Agentūra) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiama nauja veiksnumo apribojimo prevencijos paslauga asmenims, norintiems išlaikyti arba atkurti savo teisinį veiksnumą.

Virš balsadežės kabo popierius, kurį iš kairės kyšanti ranka ruošiasi įmesti į dėžę, popieriaus kraštas jau siekia balsadėžės angą.

Agentūros darbuotojų dėka Renata buvo suvesta su žmogaus teisių bylomis dirbančia INVOCO bendrijos advokate dr. Diana Gumbrevičiūte-Kuzminskiene. „Saulės mama suprato, kad papuolė į savaime užsisukusį mechanizmą, iš kurio savarankiškai ištrūkti jos vaikui bus neįmanoma“, – teigia teisininkė.

Advokatė surinko visus merginos savarankiškumo įrodymus ir gavo labai gerą charakteristiką iš mokyklos. Joje buvo pabrėžiama, kad Saulė savarankiškai atvažiuoja, mokosi labai gerais pažymiais, atidžiai atlieka namų darbus, bendrauja su bendraamžiais ir mokytojais.

Teisme dr. D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė kvestionavo, ar tikrai iš tokio jauno žmogaus reikia atimti veiksnumą visose srityse, ir siūlė teikti pagalbą priimant sprendimus tose srityse, kuriose Saulei trūksta įgūdžių. Advokatė su mama, ieškodamos išeities, kreipėsi į Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistus dėl pagalbos priimant sprendimus.

Pagalbos priimant sprendimus specialistai betarpiškai dirba su žmogumi, turinčiu negalią, mato jo gebėjimus tvarkytis įvairiose gyvenimo srityse ir teikia pagalbą, kur žmogui nepakanka žinių, pajėgumų ar įgūdžių.

„Įrodžiau, kad su pagalba Saulė tikrai gali tvarkytis gyvenimą ir šimtu procentų nėra reikalo atimti veiksnumo, kad galima pagalbą teikti veiksniam žmogui ir nepažeisti jo orumo“, – teigia bylą kartu su valstybės garantuojama advokate laimėjusi D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.

Visgi, dažniausiai tokią negalią turintiems žmonės reikia palaikymo įgyvendinant savo veiksnumą, stiprinti savarankiškumo gebėjimus, ypač srityse, kuriose asmenys jaučiasi mažiau užtikrinti. „Pasirašėme sutartį su pagalbos priimant sprendimus specialiste. Kol kas vyksta ryšio mezgimas su Saule: kiekvieną savaitę po dvi valandas ji su specialiste kalbasi, bendrauja, smagiai leidžia laiką. Ekspertė bando nustatyti, kuriose srityse mano dukrai labiausiai reikia pagalbos“, – sako Renata.

Teisė į šeimą

Prieš kelerius metus pirmąją veiksnumo grąžinimo bylą Lietuvoje laimėjęs Viešojo intereso gynimo fondo vadovas Saulius Dambrauskas prisimena itin skaudžią istoriją, kai iš mamos su psichosocialine negalia buvo siekiama atimti du gabius vaikus. Šešerius metus valstybės institucijos šeimai teikė pagalbą, rengė vadybos posėdžius, bet nusprendė, kad situacija nesikeičia ir moteriai nesiseka tvarkyti finansų. Jeigu vaikams kažko reikia, ji viską perka, išleidžia visus pinigus ir nepagalvoja apie pragyventi reikalingas lėšas. Prokuratūra nusprendė, kad dviejų vaikų mamai verta apriboti veiksnumą, nes tuomet bus paskirtas rūpintojas, kuris spręs jos finansinius klausimus.

Lauke ant paspirtuko stovi mažametis vaikas, kita koja remiasi į sportinės aikštelės dangos paviršių.

Po veiksnumo apribojimo į pirmą posėdį susirinkę socialinių institucijų atstovai džiaugėsi, kad mamai geriau sekasi tvarkytis su pinigais, vaikais ir juos aprūpinti. „Ir tada kaip Pilypas iš kanapių iššoka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai ir sako: „Ne, mes kreipsimės į teismą, kad vaikai būtų atimti iš šios moters, nes teismas pripažino ją ribotai veiksnia taip pat ir šeimos santykių srityje. Vadinasi, ji negali įgyvendinti savo kaip mamos pareigų.“ Ir institucija kreipėsi į teismą, nors niekas nepasikeitė žmogaus gyvenime. Priešingai, jis tik gerėjo. Tarsi žmogus su psichosocialine negalia neturi teisės į šeimą“, – piktinasi S. Dambrauskas.

Išsigandusi moteris kreipėsi į valstybės garantuojamus advokatus, kurie iškart pasakė, kad niekuo negalės jai padėti ir bylos baigtis aiški – pralaimėjimas ir vaikų paėmimas. Tuomet žinia apie susidariusią situaciją pasiekė Agentūros specialistus, kurie nedelsdami susisiekė su advokatu S. Dambrausku.

„Ėmiausi tos bylos. Parašiau labai stiprų atsiliepimą ir esu sužavėtas, kad teismas mane išgirdo ir atmetė tarnybos prašymą bei davė atleidimą dėl vaikų paėmimo. Tačiau vaikų teises ginanti institucija kreipėsi į apeliacinį teismą bandydama dantimis tuos vaikus vis tiek išplėšti iš tos mamos“, – sako ir apeliaciniame teisme bylą laimėjęs teisininkas.

Šį sprendimą tarnyba bandė apskųsti, bet apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą ir rėmėsi teise vaikams augti biologinėje šeimoje su savo tėvais. „Negalima į viską žiūrėti tik per negalios prizmę. Reikėtų būti nuosaikesniems ir pradėti vertinti, kad žmonės būna visokie, įvairūs“, – teigia S. Dambrauskas.

Lauke ant medinio supamo suolo sėdi mama, o iš jos abiejų pusių po vaiką. Kairėje esantis vaikas glaudžiasi prie mamos, yra ją apkabinęs.

Advokatas primena, kad žmogus, psichiatrų pripažintas netgi visiškai neveiksniu, gali likti veiksnus teisiškai, jeigu jam valstybė suteikia tinkamą pagalbą įgyvendinti savo veiksnumą. Todėl net sprendžiant veiksnumo apribojimą šeiminių santykių srityje neturėtų būti švaistomasi neveiksnumo korta. S. Dambrauskas pataria konsultuotis su Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistais ir prisiminti, kad veiksnumo ribojimą tam tikrose srityse galima pakeisti sutartimis su pagalbos priimant sprendimus specialistais.

„Veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai – tai jungiamoji grandis tarp žmogaus, jo artimųjų ir institucijose dirbančių specialistų. Mes bendradarbiaujame su pagalbos priimant sprendimus specialistais, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, bendraujame, konsultuojame, palaikome ryšį ir siūlome individualią pagalbą žmogui, kuriam jos reikia, tarpininkaujame tarp jo ir institucijų, specialistų, advokatų, teikiame savo įžvalgas, stengiamės viską tinkamai suorganizuoti ir veikti išvien“, – sako Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė Sandra Grosienė ir ragina visus, atsidūrusius neveiksnumo gniaužtuose, drąsiai kreiptis į veiksnumo apribojimo prevencijos specialistus. 

Neveiksnumas – kraštutinis sprendimas

„Jeigu nebūčiau atsiėmusi prašymo dėl veiksnumo apribojimo, man įdomu, ar teisme būtų manęs paklausę: „Ar jūs, mama, suprantate, kad dabar iš savo Saulės atimate veiksnumą, sprendimo teisę ir gyvenimą?“ – abejoja bylą prieš valstybę laimėjusi Renata, auginanti dukrą su negalia. Moteris per visą teisminį procesą, kuris truko beveik pusmetį, nesulaukė nė vieno klausimo ar raginimo apmąstyti, kokios yra veiksnumo apribojimo pasekmės, t. y. ko neteks jos dukra su negalia, nors susidūrė su įvairiais specialistais, socialinėmis darbuotojomis. „Labai svarbu švietimas ir teisinga konsultacija“, – teigia ANTA veiksnumo apribojimo prevencijos specialistas A. Genys.

Dvi moterys sėdi viena prieš kitą, kairėje moteris sėdi surėmusi abiejų plaštakų pirštus, lyg būtų susikaupusi, prieš ją sėdinti moteris gestikuliuoja rankomis.

Moteris per visą teisminį procesą, kuris truko beveik pusmetį, nesulaukė nė vieno klausimo ar raginimo apmąstyti, kokios yra veiksnumo apribojimo pasekmės, t. y. ko neteks jos dukra su negalia, nors susidūrė su įvairiais specialistais, socialinėmis darbuotojomis. „Labai svarbu švietimas ir teisinga konsultacija“, – teigia ANTA veiksnumo apribojimo prevencijos specialistas A. Genys.

„Visa laimė, kad viskas sėkmingai baigėsi ir Saulė turi visas teises“, – džiaugiasi Renata, patyrusi emocinį pragarą dėl savo neapdairios iniciatyvos. Ji savo kailiu pajuto, kaip lengva patekti į veiksnumo ribojimo sistemą, bet kaip sunku iš jos ištrūkti.

Ji pataria tėvams ir globėjams, kuriuos dabar kankina dvejonės dėl vaikų teisinio veiksnumo apribojimo, apmąstyti visus „Už“ ir „Prieš“ ir tik tada ryžtis kraštutiniam sprendimui – riboti veiksnumą. „Labai padrąsinčiau kreiptis į ANTA veiksnumo apribojimo prevencijos specialistus ir pasinaudoti pagalbos priimant sprendimus specialistų paslaugomis. Jie gali padėti jūsų vaikui išspręsti problemas tam tikrose gyvenimo srityse, kur jam sunkiau sekasi“, – įžvalgomis iš karčios asmeninės patirties dalijasi Saulės mama.

Meškos paslauga

Pasak Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistų, dažniausiai problemos prasideda, kai tėvai ar globėjai sugalvoja pasitelkti veiksnumo ribojimą siekdami apsaugoti žmogų su negalia. „Dėl nežinojimo artimieji padaro meškos paslaugą“, – sako Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistė S. Grosienė.

Advokatas S. Dambrauskas tėvų ar globėjų siekį tik pilnametystės sulaukusiam žmogui su negalia apriboti veiksnumą vadina itin formaliu ir atgyvenusiu. „Tai dabar a priori (lotyniškas posakis, reiškiantis „iš anksto“ arba „nepriklausomai nuo patyrimo“) bandoma žmogui apriboti teisinį veiksnumą: „Ai, dėl viso pikto apribokime, nes jam vis tiek pablogės.“ Taip negalima žiūrėti į žmogų! Mes turime spręsti per kitą prizmę – kokios pagalbos jam reikia“, – teigia S. Dambrauskas.

S. Grosienė prisimena atvejį, kai žmogaus su negalia sesuo institucijų buvo paraginta sutvarkyti veiksnumo apribojimą, kad artimasis greičiau papultų į globos įstaigą. Labai dažnai panašiai suklaidinti šeimos nariai skuba tvarkyti neveiksnumo, kad žmogus su negalia gautų reikiamą medikų pagalbą. Artimieji tiki, kad situacija iš esmės pasikeis, tačiau veiksnumo apribojimo institutas šių problemų nesprendžia.

Iš arti: pravertos durys, į spyną įkištas raktas, prie kurio prikabinti kabo dar keli raktai.

„Mes konsultuojame šeimos narius, siekiame paaiškinti, kas yra neveiksnumo institutas ir kaip jis pablogina, bet nepagerina situacijos ir žmogaus su negalia gyvenimo“, – teigia S. Grosienė.

„Pagrindinis patarimas – neskubėkite! Ir pagalvokite, jeigu tas artimasis–globėjas numirs arba suprastėjus sveikatai nebegalės rūpintis globotiniu, kas tada nuoširdžiai pagelbės šiems žmonėms?!“ – susimąstyti kviečia advokatė D. Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.

Tokiu atveju neveiksnumo narveliuose uždarytiems žmonėms liktų vienintelis kelias – globos įstaiga. Pasak teisininkės, kiekvienas tėvelis ar globėjas turėtų sau sąžiningai atsakyti: ar tokio likimo linki savo vaikui, kuris yra įpratęs gyventi namuose artimųjų apsuptyje?

Pagalba yra – kreipkitės į veiksnumo apribojimo prevencijos specialistus

Ekspertai primena, kad žmogus, turintis veiksnumo apribojimą, yra pasmerktas civilinei mirčiai – jis netenka beveik visų laisvių ir teisių bei tampa absoliučiai priklausomas nuo globos teikėjo valios visam likusiam gyvenimui. „Kviečiame visus asmenis, esančius arčiausiai asmens su negalia, būti aktyvius, bendradarbiauti ir išnaudoti unikalią galimybę padėti asmenims, kuriems, jų nuomone, nepagrįstai ribojamas veiksnumas, tapti visateise visuomenės dalimi“, – ragina Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistas A. Genys.

Šiuo metu veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai nagrinėja 39 veiksnumo atkūrimo ir prevencijos atvejus. Per trumpą paslaugos gyvavimo laiką dalis bylų pasiekė teismą ir jau keliose iš jų iškovotos pergalės. Agentūros veiksnumo apribojimo prevencijos specialistai kviečia kreiptis adresu https://galetigaleti.lt/veiksnumas/, kad kuo mažiau žmonių su negalia būtų patupdyti į neveiksnumo narvelius.