Nuo pagalbos buityje iki paramos krizių metu: vis daugiau žmonių sutinka su pagalbos plano sudarymu
Asmeniui nustačius negalią, pagalba įvairiose gyvenimo srityse yra organizuojama užtikrinant pagalbos plane nustatytus poreikius. Jie nustatomi dar negalios vertinimo metu, o pagalbos planas sudaromas tik asmeniui sutikus.
Pagalbos planas formuojamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) darbuotojui arba, jeigu asmuo yra pensinio amžiaus ir nedirba – savivaldybės darbuotojui pildant Individualios pagalbos poreikio klausimyną. Sprendimą dėl pagalbos koordinavimo poreikio priima Agentūra, kaip ir sprendimą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį.
Esant poreikiui ir atitikus reikalavimus, žmogus po negalios nustatymo gali gauti kraujospūdžio matuoklį, kuris įgarsina ekrano duomenis, automatiškai reguliuojamą lovą, pažastinius ramentus, asmeninę pagalbą ar kitas kasdienybę lengvinančias priemones bei paslaugas.
Pagalbos poreikiai gali būti įvairūs, todėl ir teikiama pagalba yra įvairi: nuo techninės pagalbos priemonių iki būsto pritaikymo, konsultacijų dėl įsidarbinimo, pagalbos į namus, krizių įveikimo ar kita.
Auga pasitikėjimas pagalbos koordinavimu
2025 m. III ketvirtį (liepos-rugsėjo mėn.) asmenims nustatant negalią (neįgalumo lygį vaikams arba dalyvumo lygį suaugusiems asmenims) Agentūra priėmė 4094 sprendimus nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, kada buvo priimtas 1841 sprendimas, matomas ženklus padidėjimas.
2025 m. III ketvirtį priimtų sprendimų nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį vaikams (nustačius neįgalumo lygį) ir suaugusiesiems (dalyvumo lygį) skaičius
„Žmonės vis dažniau supranta, kad kreiptis dėl papildomos pagalbos ar informacijos, specializuotų priemonių ir paslaugų, nėra gėdinga. Sulaukę savivaldybės, Užimtumo tarnybos, Techninės pagalbos priemonių centro ar kitos įstaigos, vykdančios pagalbos planą, specialisto skambučio ar apsilankymo namuose, žmonės dažniausiai maloniai nustemba dėl dėmesio, išklausymo ir paaiškinimo, kokius veiksmus jie turėtų atlikti, reikalingus siūlomai pagalbai gauti“, – teigia Agentūros Pagalbos koordinavimo skyriaus vedėja Daiva Kšivickienė.
Pagalbą galima gauti iškart arba atidėti vėlesniam laikui
Pagalbos koordinavimas, atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, teikiamas laisva asmens (atstovo) valia, išreikšta asmens negalios vertinimo metu.
Anot D. Kšivickienės, jei asmuo sutinka priimti pagalbą, jis laisvas apsispręsti, ar siūlomos pagalbos reikia nedelsiant, ar prireiks vėliau.
Jei asmuo nėra apsisprendęs dėl kitų institucijų siūlomos konkrečios pagalbos priėmimo, institucijų atstovui susisiekus su asmeniu, jam suteikiama svarbi informacija apie pagalbos gavimo sąlygas, mokėjimo už paslaugas bei priemones tvarką (jeigu jos negali būti suteiktos nemokamai. Suteikiami papildomi kontaktai, tarpininkaujama tarp asmens (atstovo) ir mokymosi, sveikatos priežiūros, darbdavio ar kitos įstaigos.
Pagalbos planas nemažina asmens negalios ir jam priklausančių išmokų.
Dažniausias pagalbos poreikis – bendravimo srityje
Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais asmenims su negalia dažniausiai pagalbos koordinavimo poreikis buvo nustatytas bendravimo, savipriežiūros, judėjimo (mobilumo) srityse. Vaikams išliko aktuali pagalba pažinimo (mokymosi ir žinių taikymo) srityje.
Šiuo laikotarpiu daugiausia pagalbos planų – 2449 – buvo perduota vykdyti Techninės pagalbos priemonių centrui ir savivaldybių administracijoms pagal asmens gyvenamąją vietą – 1890 planai.
2025 m. III ketvirtį nustatytas pagalbos koordinavimo poreikis veiklos srityse
Nepasiturintiems žmonėms svarbi materialinė parama
Savivaldybės, vykdydamos pagalbos planus, siūlo ne tik įprastas socialines paslaugas, bet ir materialinę pagalbą, kuri aktuali nepasiturintiems žmonėms.
Materialinė pagalba teikiama pagal Materialinio nepritekliaus mažinimo programą (MNM). Programa siekiama suteikti galimybę įsigyti maisto ir būtiniausių prekių. Pagalba teikiama išduodant socialines ar kitas lygiavertes korteles, kurios leidžia įsigyti reikiamas prekes bei produktus. Tokiu būdu galima sutaupyti bent dalį lėšų maisto produktams ir (ar) būtinojo vartojimo prekėms įsigyti ir jas panaudoti kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui: apmokėti sąskaitas, įsigyti vaistų.
Agentūrai nustačius dalyvumo lygį ir sudarius pagalbos planą, Jurbarko raj. savivaldybė susisiekė su moterimi, kuriai materialinė parama buvo reikalinga asmeniniams reikalams tvarkyti įstaigose, rūpintis sveikata, apsipirkti. Rugpjūčio mėnesį savivaldybė jurbarkietei skyrė vienkartinę tikslinę išmoką gydymosi išlaidoms sveikatos priežiūros įstaigoje kompensuoti. Taip pat suteikė socialinę materialinę paramą išduodant kortelę, kuria ji įsigijo maisto ir kitų būtiniausių prekių. Jurbarko raj. savivaldybė papildomai skyrė maisto donacijas iš Maisto banko.
Pagėgių raj. savivaldybės gyventojui ir jo artimajam informacijos apie materialinę paramą ieškoti nereikėjo. Pagėgių savivaldybės specialistas, iš Agentūros gavęs pagalbos planą, asmeniui pasiūlė materialinę paramą, reikalingą asmeniniams reikalams tvarkyti įstaigose, apsipirkti, rūpintis sveikata, naudotis telefonu ir kompiuterine technika. Savivaldybė skyrė vienkartinę pašalpą brangių vaistų įsigijimui, socialinę kortelę būtiniausioms prekėms ir produktams įsigyti bei donaciją maisto produktais, kurią teikia Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Caritas.
Šie pavyzdžiai rodo, kad pagalbos koordinavimas užtikrina didesnį prieinamumą žmonėms su negalia. Paslaugos pasiekia žmogų, nes specialistai susisiekia asmeniškai ir paaiškina atskirų paslaugų skyrimo ypatumus, tad žmonėms nebereikia patiems ieškoti informacijos ar specializuotų priemonių, paslaugų.
Atnaujinimo data: 2025-12-16
Taip pat skaitykite:
Liepos mėnuo – žmonių su negalia pasididžiavimo mėnuo
Dėl darbingumo lygio prilyginimo dalyvumo lygiui kreiptis nebereikės
Klimato krizė ir negalia: kaip gamtinės nelaimės paveikia asmenis su negalia?
Skaityki lengvai: apie pomidorų auginimą lengvai suprantama kalba
Liepos mėnesio naujienos vienoje vietoje – prenumeruokite ANTA naujienlaiškį!