Pagalbos koordinavimas – kas gali kreiptis ir kokia jo nauda?
Kas yra pagalbos koordinavimas?
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos. Jei yra susidariusi laukiančiųjų eilė norimai paslaugai gauti, asmuo informuojamas apie laukimo laiką.
Pagalbos koordinavimo procesas užtikrina, kad asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, nereikia pačiam kreiptis į institucijas ieškant pagalbos, bet institucijos, norėdamos padėti, susisiekia su asmeniu, kuriam reikalinga pagalba.
Kokie yra pagalbos koordinavimo etapai?
Pagalbos koordinavimas – tai procesas, kuris apima:
• asmens su negalia ar jo atstovo supažindinimą su jam aktualia informacija,
• pagalbos vadybininko paskyrimą,
• pagalbos plano sudarymą,
• plano įgyvendinimo stebėseną.
Ar pagalbos planas sumažina asmeniui su negalia skiriamas socialines išmokas?
Tikrai ne! Pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Noriu, kad man būtų sudarytas pagalbos planas. Ką turėčiau daryti?
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Šis paprastas žingsnis leidžia pradėti pagalbos plano sudarymo ir asmeniui reikalingų individualių paslaugų organizavimo procesą.
Nežinau, ar pagalba man būtų reikalinga. Nesu vienišas, jei reikės, padės artimieji. Kodėl turėčiau sutikti su pagalbos plano sudarymu?
Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia. Sutikus su siūlomu pagalbos koordinavimu, už Agentūroje sudaryto pagalbos plano vykdymą atsakingas savivaldybės ar kitos įstaigos specialistas:
• susisieks su asmeniu ir suteiks reikalingą informaciją apie teikiamas priemones, paslaugas;
• aptars konkrečios priemonės ar paslaugos suteikimo asmeniui ypatumus;
• pateiks kontaktus, kad prireikus – po mėnesio, pusmečio ar pasikeitus sveikatos būklei – asmuo žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu asmuo šiuo metu abejoja, ar pasinaudoti siūloma pagalba.
Ar pagalbos plano sudarymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis papildomo asmens (jo atstovo) vizito į Agentūrą?
Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.
Ar pagalbos plane nurodomos konkrečios techninės pagalbos priemonės ar konkrečios socialinės paslaugos, pvz.: vaikštynė, pagalba į namus?
Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai. Jie geriausiai išmano, kas tinkamiausia konkrečioje asmens situacijoje, kad jo gyvenimas taptų patogesnis ir savarankiškesnis.
Kas vyksta po to, kai sudaromas pagalbos planas?
Pagalbos planas ir informacija apie asmenį perduodama vykdyti atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją. Priklausomai nuo to, kokios pagalbos asmeniui reikia, pagalbos planas gali būti perduodamas savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą, Techninės pagalbos priemonių centrui, Užimtumo tarnybai, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui (aktualu asmenims su klausos sutrikimais), VšĮ „LASS pietvakarių centrui“ (aktualu asmenims nuo 16 metų su regos sutrikimais). Atsakinga institucija, gavusi informaciją apie Agentūros priimtą sprendimą skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą, per 20 darbo dienų susisiekia su asmeniu (jo atstovu) ir pasiūlo konkrečias priemones, paslaugas, aptaria, kokius dokumentus reikia užpildyti norimai pagalbai gauti, ar paslauga (priemonė) gali būti suteikta nemokamai, jeigu mokamai – kiek tai kainuos, ar yra laukiančiųjų eilė.
Jeigu manęs netenkins siūloma pagalba, ar galėsiu jos atsisakyti?
Asmuo (jo atstovas) bet kada gali atsisakyti siūlomų priemonių, paslaugų, kurios neatitinka jo lūkesčių, finansinių galimybių, sveikatos būklės ir pan.
Esu pensininkė (-as), norėjau, kad Agentūra sudarytų pagalbos planą, tačiau tokio sprendimo negavau. Kodėl?
Agentūra gali prilyginti turėtą specialiųjų poreikių lygį ar darbingumo lygį, nustatytą iki pensijos, dalyvumo lygiui. Taip pat pasitaiko atvejų, kad asmeniui dalyvumo lygis jau buvo nustatytas ar prilygintas anksčiau, jo terminas nepasibaigęs, o asmuo pageidauja tik individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Tokiais atvejais, kai nėra atliekamas įprastas dalyvumo lygio vertinimas, sprendimas skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą nėra priimamas.
Asmuo gali savarankiškai kreiptis į savivaldybę (seniūniją) ar į kitas įstaigas dėl socialinių ar kitų paslaugų bei priemonių. Trūkstant informacijos, į kokią įstaigą ir kokiais klausimais asmuo su negalia gali kreiptis, rekomenduojame paskambinti į Agentūroje veikiančią Konsultavimo liniją telefonu +370 5 230 30 60 arba kreiptis el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2025-02-20
Taip pat skaitykite:
Agentūra atsako: kaip pateikti prašymą ar gauti konsultaciją?
Ieškome Tauragės teritorinio skyriaus vyresniojo/-ios specialisto/-ės!
Ieškome kūrybiško/-os analitiko/-ės Metodinės pagalbos ir analizės skyriuje!