Pagalbos koordinavimo poreikis per metus išaugo bene dvigubai

Pagalba buityje, maisto produktų supirkimas, pavėžėjimas į banką ar psichologo pagalba išgyvenus krizę – tai tik dalis veiklų, kurias apima pagalbos koordinavimas. Ši nemokama pagalbos koordinavimo paslauga, atsižvelgiant į individualius poreikius, suteikiama laisva asmens (atstovo) valia, išreikšta asmens negalios vertinimo metu.

Tereikia apie tai informuoti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros specialistą ar, jei asmuo pensinio amžiaus – savivaldybės paskirtą darbuotoją, pildantį Individualios pagalbos poreikio klausimyną. 

Agentūros duomenimis, pagalbos koordinavimo paslauga pasirenkama vis dažniau, o jos poreikis per metus išaugo bene dvigubai.

Šių metų pradžioje – 2355 sprendimai 

Agentūra nuo 2024 metų vykdo pagalbos koordinavimo inicijavimo ir stebėsenos funkciją. 2025 metų I ketvirtį (sausio–kovo mėn.) asmenims nustatant negalią (neįgalumo lygį vaikams arba dalyvumo lygį suaugusiems asmenims) Agentūra priėmė 2355 sprendimus nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį.  

Pagalbos planų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, kada buvo priimti 1305 sprendimai dėl jų sudarymo, išaugo beveik du kartus.  

Agentūros teritorinių skyrių darbuotojai rūpinasi, kad asmeniui būtų nustatyta ne tik neįgalumo ar dalyvumo lygis, bet ir pagalbos koordinavimo poreikis, atliepiantis individualias jo reikmes. Agentūros Pagalbos koordinavimo skyriaus darbuotojai prižiūri, kad už individualių poreikių tenkinimą atsakingos savivaldybės ir kitos institucijos laiku susisiektų su asmeniu, pasiūlytų jam reikalingas priemones ir paslaugas.  

„Itin svarbu suteikti visapusišką informaciją asmeniui suprantama kalba, motyvuoti pasinaudoti siūloma pagalba, tarpininkauti tarp asmens ir kitų institucijų. Tai suteikia aiškumo, ar priemonės, paslaugos, gali būti suteiktos nemokamai, ar reikia mokėti; ar pakanka asmens prašymo, ar reikalingi papildomi dokumentai; ar yra eilės norimai priemonei (paslaugai) gauti“, – sako Daiva Kšivickienė, Pagalbos koordinavimo skyriaus vedėja. 

Agentūros atstovė džiaugiasi, kad su kiekvienu asmeniu ar jo atstovu, kuriam sudarytas pagalbos koordinavimo planas, specialistai susisiekia asmeniškai ir paaiškina atskirų paslaugų skyrimo ypatumus. Čia vyrauja vieno langelio principas – paslaugos pačios pasiekia klientą, nebereikia asmeniui jų ieškoti. 

Kam pagalbos koordinavimo poreikis nustatomas dažniausiai? 

Agentūros duomenimis, pagalbos koordinavimo poreikis dažniau nustatomas suaugusiems asmenims nei vaikams. Tai susiję su didesniu suaugusiųjų – darbingo ir pensinio amžiaus – žmonių, kurie kreipiasi dėl negalios nustatymo, skaičiumi.  

Agentūroje daugiausia sprendimų nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį, t. y., skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą, priimta dėl suaugusių asmenų, kuriems nustatytas nuo 15 iki 50 proc. dalyvumo lygis. Nemažai pagalbos planų sudaroma ir vaikams, kuriems nustatytas vidutinio neįgalumo lygis.  

Tarp rečiausiai pagalbos planus besirenkančių grupių – lengviausią negalią, 55 proc. dalyvumo lygį, turintys žmonės. Tai susiję su asmens galimybėmis pasirūpinti savimi: kuo asmuo savarankiškesnis, tuo mažiau institucinės pagalbos jam reikia. 

Priimti sprendimai nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį 2025 m. I ketvirtį 

Kokios pagalbos prireikia dažniausiai? 

Bendravimas, savipriežiūra ir judėjimas (mobilumas) – dažniausiai pagalbos planuose nurodytos veiklos sritys, kuriose asmeniui buvo reikalinga pagalba. Tai siejasi su asmens organizmo funkciniais sutrikimais. Pavyzdžiui, jei asmuo turi psichosocialinį sutrikimą, bendravimo įgūdžius lavinti padės logopedas ar psichologas. Jei žmogus sunkiai vaikšto ar nejudina rankos, gali prireikti lydinčio asistento (lipant laiptais, rengiantis, lipant į vonią nusimaudyti ar kitais atvejais).  

2025 I ketvirtį identifikuotos pagalbos koordinavimo poreikis veiklos srityse vaikams ir suaugusiems 

Savivaldybėms ir Techninės pagalbos priemonių centrui tenka didžiausias iššūkis 

Agentūroje sudarytus pagalbos planus vykdo 5 institucijos, kurios užtikrina individualių asmens poreikių tenkinimą. 

Pagalbos koordinavimo skyriaus duomenimis, daugiausia pagalbos planų pagal 2025 m. I ketvirtį priimtus sprendimus gavo vykdyti Techninės pagalbos priemonių centras (toliau – TPPC) – net 1441. 2024 m. I ketvirtį TPPC teko šiek tiek mažiau pagalbos planų – 997. 

Antroje vietoje pagal Agentūros nukreiptų vykdyti pagalbos planų skaičių – savivaldybių administracijos, kurioms teko 1049 pagalbos planai. 

Pagalbos planų vykdymo gausa išsiskiria didžiųjų miestų savivaldybės: Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno miesto. Šioms savivaldybėms tenka nemažas iššūkis pasirūpinti pagalba asmenims su negalia: specializuoto transporto organizavimo, švietimo pagalbos, socialinėmis ir būsto pritaikymo paslaugomis. 

Pagalbos koordinavimo pavyzdžiai 

Vykdant 2025 m. I ketvirtį priimtus Agentūros sprendimus, Vilniaus m. savivaldybėje judėjimo negalią turintiems asmenims organizuotas pavėžėjimas. Transporto paslaugas teikė kelios įstaigos: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, Maltos ordino pagalbos tarnyba, VšĮ „Socialinis taksi“.

Sunkiau besiverčiantiems vilniečiams pagal Materialinio nepritekliaus programą išduotos socialinės kortelės, skirtos maisto donacijos. Naudojantis socialine kortele, įsigyti maisto produktai, asmens higienos prekės, drabužiai, avalynė ir kt. Per donacijas asmenys gavo surinktą paaukotą maistą iš prekybos vietų, gamintojų.  

Jaunai vilnietei taikoma atvejo vadyba padėjo įsitraukti į darbinę, bendruomeninę, visuomeninę veiklą, „atsitiesti“ po sunkių gyvenimo etapų, pagerinti finansinę padėtį, sumažinti skolas. Mergina tapo veiklesnė, atsakingesnė, ji ir toliau siekia asmeninio tobulėjimo. Atvejo vadybos paslauga Agentūrai kartu su partneriais įgyvendinant projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. 

Kitam vilniečiui, neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos, pasirašius susitarimą dėl atvejo vadybos modelio taikymo, tvarkomi dokumentai dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose. Šiuo metu asmuo dažniausiai nakvoja Vilniaus „Vilko pėda“ namuose.  

Pagalba reikalinga ne tik didmiesčių gyventojams – kaimiškų vietovių gyventojams ji taip pat prieinama. Darbingo amžiaus Rokiškio rajone kaimo gyventojui organizuota pagalba į namus, skirtos 4 pagalbos valandos per savaitę ir, jei asmuo paprašys, bus galimybė skirti ir daugiau valandų. Jam paslaugas teikia  VšĮ „Gėris rankose“. Pagalbininkas specialistas asmeniui padeda apsiprausti, ruošia maistą, perka ir atveža produktus, tvarko namus, palydi pas gydytoją ar į miesto renginius. Kai reikia, suorganizuoja ir transportą, nors tą padaryti sudėtinga dėl atokios asmens gyvenamosios vietos. 

Kitame kaime, Kupiškio rajone, priešpensinio amžiaus asmuo su negalia gyvena kartu su senole mama, tad abiems reikalinga pagalba apsiperkant, ruošiant maistą, valgant ar tvarkantis namus. Asmeniui užtikrinta darbuotojo pagalba po 2 valandas, 4 kartus per savaitę neterminuotam laikotarpiui. Taip pat suteiktos pavėžėjimo paslaugos į gydymo įstaigą, banką.   

Garbaus amžiaus Utenos gyventojai pagalbos namuose paslaugą 1–2 kartus per savaitę teikia Maltos ordino pagalbos tarnyba. Pagalbininkas specialistas padeda buityje ir ūkyje, keičia patalynę, skalbia, atneša malkų, kūrena židinį, tvarko virtuvę ir padeda palaikyti higienos normas. Be to, senjorę palydi ir į miestelio renginius.  

Sunkesnės sveikatos būklės nevaikštančiam žmogui Marijampolėje teikiama dienos socialinės globos senyvo amžiaus asmenims paslauga po 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir po 2 valandas savaitgaliais. Tuo ypač džiaugiasi artimieji, kurie juo rūpinasi likusį laiką.   

Ne visiems asmenims dėl jų sunkios sveikatos būklės pagalba į namus ar dienos socialinė globa namuose yra veiksminga, tad kartais prireikia institucinės globos. Ukmergės rajono savivaldybei priėmus sprendimą, negalią turinti senjorė laukia eilėje socialinės globos paslaugoms naujuose, 2024 metais Širvintų rajone įkurtuose globos namuose, gauti. Įstaiga gali apgyvendinti iki 71 asmens pasirinkto tipo kambaryje. Globos namus supa 2 hektarai žemės ploto, yra šiltnamis, kur vasaros sezono metu gyventojai gali auginti daržoves, veikia treniruokliai. Vis tik, minimu atveju senolei dėl sunkios būklės labiausiai reikalinga kvalifikuoto personalo pagalba, slauga, kurią užtikrina ligoninė.   

Senyvo amžiaus asmenims aktualios ir techninės pagalbos, ypač judėjimo, priemonės. Techninės pagalbos priemonių centras Šiaulių miesto gyventoją aprūpino vežimėliu, naktipuodžio kėdute, vonios (dušo) kėdute ir alkūniniais ramentais, Klaipėdos gyventoją – automatiškai reguliuojama lova, čiužiniu. Vyresnio amžiaus Vilniaus gyventojai taip pat aprūpinti čiužiniu praguloms išvengti, vaikštyne su ratukais. Darbingo amžiaus Elektrėnų gyventojui išduotas universalaus tipo vežimėlis, lova, čiužinys ir dušo kėdė.  

Vaikams, turintiems psichosocialinę negalią, svarbios pagalbinės priemonės, lavinančios kalbėjimą, garsų tarimą, ugdymąsi, gerinančios sutrikusį sensorinį jautrumą (reagavimą į garsus, šviesas, spalvas ir kitus dirgiklius). Techninės pagalbos priemonių centras Klaipėdoje gyvenančiam mažamečiui vaikui skyrė kompensaciją už jam reikalingas priemones: burbulų vamzdį, mokomąjį robotuką, šviečiantį stalą ir planšetę.    

Pagalba teikiama ir vaikų su negalia šeimoms. „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“, taikydamas atvejo vadybą, mokyklinio amžiaus vaiką auginančiai šeimai suteikė kompleksinę pagalbą, kuri padeda įveikti socialinius sunkumus. Ši įstaiga, vykdydama pagalbos planus, suteikė ir psichosocialinę pagalbą asmenims su negalia, išgyvenantiems krizę, patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų (sunkias ligas, netektis, skyrybas šeimoje, psichologinį ar kito pobūdžio smurtą).  

Pagalbos koordinavimas asmenims su negalia padeda įsitraukti į įvairias užimtumo formas ir (ar) išsilaikyti darbo vietoje. Šilutėje gyvenančiai moteriai Užimtumo tarnybos specialistai suteikė individualią karjeros konsultaciją. Ji dalyvavo grupiniame užsiėmime lavinant darbo paieškos įgūdžius. Konsultuota dėl subsidijų darbdaviams, judumo priemonių, kurių tikslas – kompensuoti kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal išlaidas.  

Pagėgių ir Kauno rajono savivaldybių gyventojai konsultuoti dėl profesinio mokymo, profesinės reabilitacijos, subsidijų darbdaviams ir laisvų darbo vietų. Jonavos rajono savivaldybės gyventoja paskatinta užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Ukmergės rajono savivaldybės gyventoja nukreipta dalyvauti konsultavimo grupėms užsiėmime ir informuota apie lydimąją pagalbą: asmeniui su negalia įsidarbinus, specialistai padeda išspręsti darbdavio ir asmens su negalia bendravimo, darbo funkcijų išaiškinimo ir kitas problemas.   

Atnaujinimo data: 2025-10-10

Taip pat skaitykite:

Liepos mėnuo – žmonių su negalia pasididžiavimo mėnuo

Dėl darbingumo lygio prilyginimo dalyvumo lygiui kreiptis nebereikės

Klimato krizė ir negalia: kaip gamtinės nelaimės paveikia asmenis su negalia?

Skaityki lengvai: apie pomidorų auginimą lengvai suprantama kalba

Liepos mėnesio naujienos vienoje vietoje – prenumeruokite ANTA naujienlaiškį!