Prieinamumo direktyvos: nauda ne tik žmonėms su negalia, bet ir verslui
Laimi visi: žmonėms – daugiau savarankiškumo ir patogumo, verslui – platesnė rinka ir geresnė reputacija, visuomenė tampa įtraukesne. Tokius Europos Parlamento ir Europos Tarybos teisės aktų dėl skaitmeninio prieinamumo, kurie įgyvendinami nacionalinėje teisėje, privalumus vardija organizacijos, atstovaujančios žmonėms, turintiems negalią.
Kam taikomi prieinamumo reikalavimai?
2016 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programėlių prieinamumo, o 2019 m. – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų. 2016 m. direktyva nustatė prieinamumo reikalavimus viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms ir mobiliosioms programėlėms. Na, o 2019 m. direktyva prieinamumo reikalavimus išplėtė tam tikriems elektroniniams gaminiams ir skaitmeninėms paslaugoms.
Ji įpareigojo, kad tokie plačiai naudojami gaminiai kaip bendrosios paskirties kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir jų operacinės sistemos, išmanieji telefonai, televizoriai ir kita vartotojams skirta įranga su interaktyviomis kompiuterinėmis galimybėmis, naudojama elektroniniams ryšiams ir prieigai prie audiovizualinės medžiagos, interaktyvūs terminalai ir savitarnos įrenginiai, pavyzdžiui, mokėjimo terminalai, bankomatai, bilietų pardavimo bei panašūs įrenginiai ir privalo atitikti prieinamumo reikalavimus.
Prieinamumo reikalavimai taip pat taikomi ir kai kurioms paslaugoms – elektroninių ryšių paslaugoms ir prieigai prie audiovizualinių paslaugų, bankininkystės ir transporto sektoriaus bei kitoms paslaugoms. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Agentūra) pagal kompetencijas teikia ir koordinuoja metodinę pagalbą, edukuoja bei skleidžia informaciją apie skaitmeninio prieinamumo reikalavimus ir jų įgyvendinimą.
Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Dalia Gudaitienė Holiman pastebi, kad 2016 m. direktyva buvo pradinis reikšmingas žingsnis link skaitmeninio prieinamumo viešajame sektoriuje, o 2019 m. direktyva šį procesą dar labiau sustiprino, nustatydama prieinamumo reikalavimus ir verslui.
„Šių metų birželio 28 d. įsigaliojo Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (Prieinamumo įstatymas), įgyvendinantis 2019 m. direktyvą, kuri dar vadinama Europos prieinamumo aktu. Esminis prieinamumo reikalavimas – galimybė suvokti turinį daugiau nei vienu pojūčiu, kaip, pavyzdžiui, rega ar garsu. Prietaisai turės palaikyti teksto keitimo į kalbą technologiją, suteikti galimybę padidinti šrifto dydį, padidinti skirtingų spalvų kontrastą ir kt. Prieinamumo reikalavimų įgyvendinimas – tai ne tik teisiškai nustatyti įpareigojimai, bet ir investicija į geresnę klientų patirtį bankininkystės, transporto ir kituose sektoriuose bei į socialiai atsakingo verslo plėtojimą“, – sako ji.
Patarėja pažymi, kad, norint geriau suprasti įvairialypius prieinamumo reikalavimus gaminiams ir paslaugoms ir siekiant efektyviau juos įgyvendinti, svarbu konsultuotis su asmenų su negalia nevyriausybinėmis organizacijomis bei atsakingose institucijose dirbančiais šios srities specialistais.
„Įgyvendinat Prieinamumo įstatymo nuostatas, prie Agentūros yra sudaryta Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija, kurios ne mažiau nei trečdalį narių sudaro asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai. Agentūra, atstovaudama asmenų su negalia interesams, ragina verslo atstovus, net jei jų gaminiai ar paslaugos ir nepatenka į Prieinamumo įstatymo taikymo sritį, taip pat siekti aukštesnių prieinamumo standartų ir prisidėti prie socialiai atsakingo verslo plėtros“, – siūlo D. Gudaitienė Holiman.
Direktyvų poveikį vertina teigiamai
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) advokacijos ir komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė, apibūdindama Svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo direktyvos poveikį Lietuvoje, pastebi, kad nors problemų, tokių kaip lėtesnis regioninių institucijų svetainių pritaikymas, išlieka, direktyvos įgyvendinimą galima vertinti kaip itin reikšmingą.
„Negalios organizacijoms pavyko išviešinti diskriminaciją skaitmeninėje erdvėje ir pritraukti daugelio valstybės institucijų palaikymą, tarp jų ir Prezidentūros, kuri iki šiol nuosekliai skiria dėmesį šiai temai. Taip pat pasiekta, kad Lietuvos teisės aktuose atsirastų aukštesnių, nei numatyta direktyvoje, prieinamumo reikalavimų, susijusių su gestų kalba ir lengvai suprantama kalba. Šiandien dauguma savivaldybių yra išklausiusios mokymus apie informacijos prieinamumą, nemažai nacionalinio lygmens svetainių buvo pakoreguotos ir jų prieinamumo lygis reikšmingai pagerėjo“, – teigia ji.
LNF prezidentė Indrė Širvinskaitė akcentuoja, kad direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų yra dar vienas svarbus postūmis prieinamumo įgyvendinimui Lietuvoje ir visoje Europoje. Ji primena, kad ši direktyva yra privaloma, o tai rodo svarbų politinį žingsnį pripažįstant, jog žmonių su negalia teisės yra ir vartotojų teisės.
„Nors direktyva apima ne visas gaminių grupes ir paslaugų teikimo sritis, numatytos gairės atveria naujas galimybes visų sričių verslui – skatina sistemiškai galvoti apie prieinamumo užtikrinimą, kuris leidžia pasiekti platesnį vartotojų ratą, stiprinti reputaciją ir skatinti inovacijas. Prieinamumas tampa ne tik teisine pareiga nediskriminuoti, bet ir konkurenciniu pranašumu“, – sako ji.
Perspektyvos – ne tik žmonėms, turintiems negalią, bet ir verslui
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas Vilmantas Balčikonis atvirauja, kad žmonės, turintys regos negalią, iki šiol puikiai prisimena laikus, kai norint keliauti viešuoju transportu tekdavo skaičiuoti stoteles ar mintinai žinoti maršrutų grafikus. Todėl keliaudavo tik gerai pažįstamais maršrutais. Vėliau rūpinantis prieinamumu, autobusuose buvo įdiegtos stotelių pranešimo funkcijos, o naudojantis mobiliąja programėle neregiai gali savarankiškiau keliauti mieste.
Pasak jo, kartu su navigacinėmis programėlėmis, nuotraukų, tekstų ir aplinkos atpažinimo funkcijomis, įrenginiais, valdomais telefonu, bei pritaikytomis banko ar pavėžėjimo programėlėmis atsivėrė kur kas didesnės galimybės.
„Prieinamumas – tai ne prievolė verslui, o naujos perspektyvos, padedančios atrasti iki šiol paslaugomis ar gaminiais negalėjusias naudotis vartotojų grupes. Svarstant apie produktų funkcionalumą ir estetiką, tereikia pritaikyti kelias papildomas taisykles, kad gaminys ar paslauga būtų prieinama žmonėms su negalia, ir tai nereikalauja didelių investicijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių klausimų, kuriuos turėtų užduoti kiekvienas kūrėjas – ar žmogus galėtų naudotis gaminiu ar paslauga nematydamas arba negirdėdamas? Kartais pakanka didesnio kontrasto, aiškesnių valdymo elementų ar ausinių jungties, ir sprendimas tampa prieinamas daug platesniam žmonių ratui“, – sako V. Balčikonis.
LASS viceprezidento teigimu, ateityje galima tikėtis dar daugiau teigiamų pokyčių, nes Europos Sąjungos teisinės nuostatos aiškiai kreipia rinką prieinamumo link ir nustato gaires tiek didžiosioms technologijų įmonėms, tiek paslaugų teikėjams. „Kuriant gaminį ar paslaugą reikės iš anksto galvoti apie prieinamumą – suderinamumą su ekrano skaitytuvais, pakankamą kontrastą, alternatyvas garsui ar vaizdui, patogų valdymą žmonėms su ribota motorika. Tai tampa vartotojų patogumo ir kūrėjų profesionalumo dalimi. Iš to laimi visi: žmonės – daugiau savarankiškumo ir patogumo, verslas – platesnę rinką ir geresnę reputaciją, o visuomenė tampa įtraukesne“, – pabrėžia jis.
Daugiau informacijos: https://anta.lrv.lt/lt/aplinkos-prieinamumas/gaminiu-ir-paslaugu-prieinamumas/
Atnaujinimo data: 2025-09-25
Taip pat skaitykite:
„Tai tarsi magija, kad galiu viską perskaityti“. Minima Tarptautinė lengvai suprantamos kalbos diena