Prieinamumo iššūkiai mokyklose: ko trūksta ir kaip mokyklose užtikrinti fizinės aplinkos prieinamumą?
Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo fizinės ar psichinės būklės, turi teisę į kokybišką ir jo gebėjimus atitinkantį išsilavinimą. Ją užtikrina tiek tarptautinės konvencijos, tokios kaip Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas, tiek nacionaliniai teisės aktai. Pritaikyta mokykla leidžia vaikams, turintiems matomas ir nematomas negalias, įgyti reikiamų žinių, ugdyti socialinius įgūdžius bei pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Kaip sekasi spręsti mokyklų prieinamumo iššūkius Lietuvoje?
Vos 2 proc. ugdymo įstaigų atitinka prieinamumo reikalavimus
Specialioje informacinių technologijų sistemoje www.stasis.lt, kurios paskirtis yra stebėti statinių prieinamumą asmenims, turintiems negalią, šiuo metu didžioji dalis ugdymo įstaigų – net 72 proc. neatitinka prieinamumo reikalavimų, 26 proc. atitinka iš dalies, tuo tarpu pilnai juos atitinka tik 2 proc. ugdymo įstaigų. Tiksliau, 2,3 proc. ugdymo įstaigų pritaikytos asmenims, turintiems judėjimo negalią, 1,7 proc. – regos negalią, 1,9 proc. – klausos ir psichosocialinę negalias.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Agentūra) direktorės Eglės Čaplikienės teigimu, šie duomenys iliustruoja mūsų šalies viešųjų paslaugų teikėjų pasirengimą statiniuose, kur teikiamos paslaugos, tinkamai ir oriai priimti žmones, kurie turi įvairias negalias.
„Statistiniai duomenys atskleidžia, kaip ugdymo įstaigos yra pritaikiusios mokymosi erdves bei aplinką vaikams ir jaunuoliams, susiduriantiems su vienokais ar kitokiais iššūkiais. Jie signalizuojama labai aiškiai: dar turime labai daug nuveikti, didindami mokyklų, darželių, universitetų, kolegijų prieinamumą. Nepaisant to, kad jau yra padaryta nemažai, nes beveik 30 proc. ugdymo įstaigų iš dalies atitinka prieinamumo reikalavimus, privalome siekti geresnių rodiklių. Siekiamybė, kad prieinamumo reikalavimus visiškai atitiktų kuo daugiau įstaigų“, – sako Agentūros direktorė E. Čaplikienė.
Pasak Agentūros vadovės, tai ypač svarbu, nes jaunajai kartai ugdymo įstaigos yra tarsi antrieji namai, kur jaunuoliai praleidžia labai daug laiko mokydamiesi, siekdami įgyti kuo daugiau žinių, rinkdamiesi gyvenimo kelią, profesiją. Čia formuojasi jų asmenybės, socialiniai įgūdžiai. Būtent todėl ugdymo įstaigų pastatai turi būti patogūs, kad vaikai ir jaunuoliai, turintys negalias, jose galėtų kuo savarankiškiau mokytis.
„Galimybė laisvai judėti, neprašant asistentų pagalbos, leidžia žmonėms jaustis oriai, gyventi pilnavertį gyvenimą“, – sako E. Čaplikienė.
Didėja ekspertų kompetencijos
Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Ana Staševičienė įsitikinusi: nors bendra statistika nėra gera, bet pažangos negalima nepastebėti. Lietuvos švietimo sistemoje tikrai matomi pokyčiai didinant mokyklų prieinamumą visiems mokiniams, nors ir ne tokie dideli, kaip norėtųsi.
„Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamos įvairios priemonės ir finansavimo šaltiniai. Svarbu paminėti tai, kad konsultuojant ir teikiant rekomendacijas dėl mokyklų prieinamumo didinimo projektų, pastebime teigiamas tendencijas, pavyzdžiui, pateikiami projektai būna kokybiškesni, didėja ir juos rengiančių specialistų kompetencijos bei išmanymas, kas yra prieinamumas ir kodėl jis svarbus žmonėms, turintiems matomas ir nematomas negalias“, – sako A. Staševičienė.
Pasak jos, svarbu paminėti, kad savivaldybės, kurios užsako statinių projektavimo ir atnaujinimo projektus, ir architektai, kurie juos rengia, demonstruoja vis geresnį supratimą apie fizinės aplinkos prieinamumo užtikrinimo ir universalaus dizaino (UD) principų taikymą mokyklose. Jos teigimu, svarbų indėlį didinant specialistų kompetencijas įnešė Agentūros organizuojami UD mokymai architektams.
Tarp priemonių, kurios turi būti įgyvendintos mokyklose, svarbu paminėti tai, kad jose turi būti įrengti pandusai, liftai ar keltuvai, pritaikyti tualetai kiekviename aukšte, pašalintos fizinės kliūtys judėti, pritaikyti kabinetai, įrengtos sensorinės ir nusiraminimo erdvės bei taikomi kiti UD sprendimai.
Mokyklų prieinamumo didinimo projektams numatyta skirti 46,5 mln. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu Agentūra jau suteikusi konsultacijas ir rekomendacijas 100 projektų, kuriais siekiama didinti mūsų šalies ugdymo įstaigų prieinamumą.
Įžvelgia dar daug kliūčių savarankiškumui
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ugnė Šakūnienė pastebi, kad bendras prieinamų mokyklų procentas kol kas yra mažas ir pažymi, jog Lietuvoje nėra nei vienos profesinės mokyklos ar profesinio rengimo centro, kurio aplinka būtų visiškai pritaikyta.
Pasak U. Šakūnienės, deja, nėra tikslios informacijos apie tai, su kokiomis konkrečiomis kliūtimis susiduria vaikai mokyklose, kuriose yra nepritaikytų elementų.
„Deja, ne visos mokyklos tiksliai įvardija, kas jose yra pritaikyta ir kas nepritaikyta. Tai reiškia, kad vaikas, turintis fizinę negalią, negali būti visiškai savarankiškas toje mokykloje. Mūsų, asmenų su negalia teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, tikslas yra siekti, kad vaikas ir suaugęs asmuo galėtų judėti aplinkoje savarankiškai tiek, kiek leidžia jo sveikatos būklė“, – sako pašnekovė. U. Šakūnienė kalba ne tik apie fizinius trukdžius – jos įsitikinimu, jei vaikas mokykloje negali būti savarankiškas, jis gali atsidurti patyčioms palankioje aplinkoje.
Pasak LŽNS atstovės, vien tik pirmojo mokyklos aukšto pritaikymas nėra tinkama išeitis. Juk jei nėra lifto ar kitų galimybių, vaikas vis tiek lieka atskirtas nuo likusios mokyklos erdvės.
Kalbant apie ugdymo namuose modelį, jį renkasi daug keliaujančios, tradicinio ugdymo atsisakyti nusprendusios šeimos. Ar toks modelis – išeitis vaikui, turinčiam negalią? „Mes, kaip organizacija, esame prieš tokį ugdymo modelį. Ugdymas namuose – ne tik didžiulė atskirtis. Tam reikia milžiniškos paties vaiko, jo tėvų ar globėjų atsakomybės. Prieinama mokyklos aplinka ne tik gerina akademinius rezultatus, bet ir stiprina vaikų pasitikėjimą savimi. Kai vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas, jo motyvacija mokytis didėja. Įtraukusis ugdymas, apie kurį tiek daug kalbama, skatina visų vaikų bendravimą. Tai padeda mažinti diskriminaciją ir stereotipus, ugdyti empatiją bei supratimą“, – teigia U. Šakūnienė.
Įtraukiojo ugdymo poreikis
Pasak švietimo ekspertų, mokyklų prieinamumas vaikams su negalia yra ne tik jų teisė, bet ir moralinė visuomenės pareiga. Tai yra kelias į lygiavertę ateitį, kurioje kiekvienas vaikas turi galimybę atskleisti savo potencialą.
ŠMSM duomenimis, 36,4 proc. negalią turinčių mokinių ugdomi specialiosiose mokyklose, o 13,8 proc. – bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse. Ugdyti bendrosiose klasėse dažniausiai pavyksta mokinius, kurie turi raidos, judesio ir padėties, regos, klausos, intelekto sutrikimus. Specialiosiose mokyklose dažniausiai mokosi jaunuoliai, kurie turi kompleksinių raidos sutrikimų, klausos, regos sutrikimų, yra kurčneregiai, o specialiosiose klasėse, kurios yra bendrojo ugdymo įstaigose, dažniausiai mokosi kompleksinių raidos ir intelekto sutrikimų turintys vaikai.
Bendrosiose klasėse daugėja mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Dažniausiai bendrojo ugdymo įstaigas lanko vaikai, turintys nedidelius ir vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius. Svarbu paminėti ir tai, kad daugėja mokinių, turinčių didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, kurie lanko bendrojo ugdymo įstaigas.
Taigi siekiant užtikrinti kuo patogesnę ir prieinamą aplinką mokiniams, turintiems negalias ir specialiųjų poreikių ar susiduriantiems su tam tikrais iššūkiais, labai svarbu, kad ugdymo įstaigos atsakingai ne tik teiktų informaciją apie aplinkos pritaikymą informacinėje sistemoje Stasis.lt, bet ir ieškotų galimybių, kaip tinkamai ją pritaikyti, o rengdami mokyklų prieinamumo didinimo projektus – konsultuotųsi ne tik su architektais ir rangovais, bet ir su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prieinamumo ekspertais. Taip pat svarbu ir glaudus bendradarbiavimas su bendruomene – mokinių tėvais ir organizacijomis, kurios atstovauja žmones, turinčius įvairias negalias. Tik tariantis, konsultuojantis, įsiklausant ir ieškant geriausių sprendimų, galime pasiekti dar geresnių rezultatų – kuo didesnio pritaikytų mokyklų skaičiaus.
Ką svarbu žinoti apie mokyklų prieinamumą?
Pateikiame keletą praktinių gairių, kaip mokyklų aplinką paversti labiau prieinama.
Fizinės aplinkos pritaikymas. Siekiant užtikrinti, kad mokyklos būtų fiziškai prieinamos visiems vaikams, reikia pasirūpinti šių prieinamumo elementų įrengimu:
- rampos, liftai ir platūs praėjimai vežimėliams;
- tualetų ir kitų patalpų pritaikymas jaunuoliams, turintiems specialiuosius poreikius;
- aiškios vizualinės ir garsinės nuorodos vaikams, turintiems regos ar klausos negalią.
Ugdymo proceso individualizavimas. Mokyklos turėtų pritaikyti mokymo programas, metodus ir vertinimo sistemas, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius. Pavyzdžiui, vaikams, turintiems raidos sutrikimų, gali būti naudinga pritaikyti mokymosi medžiagą, struktūruoti ją, o tiems, kurie turi klausos negalią – gestų kalbos vertėjai.
Specialistų pagalba. Specialieji pedagogai, logopedai, psichologai ar asmeniniai padėjėjai gali padėti vaikams, kurie turi negalią, įveikti ugdymo proceso iššūkius ir jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais.
Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Mokytojams reikia suteikti žinių ir įgūdžių, kaip dirbti su vaikais, turinčiais įvairias negalias. Reguliarūs mokymai ir seminarai padeda pedagogams geriau suprasti specialiuosius vaikų poreikius ir kurti jiems palankią mokymosi aplinką.
Technologijos. Šiuolaikinės technologijos turi padėti mokytis vaikams, turintiems negalią. Pavyzdžiui, specialios programos, leidžiančios valdyti kompiuterį balsu, arba tekstą garsiai skaitantys įrenginiai gali pagerinti mokymosi kokybę.
Bendruomeniškumas. Mokyklos turėtų vykdyti švietimo kampanijas, skatinti visų moksleivių bendravimą ir bendradarbiavimą, organizuodamos bendras veiklas ir projektus. Tai padeda kurti draugišką atmosferą, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi svarbus.
Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas. Niekas kitas neturi tiek vertingos informacijos ir praktinės patirties, kiek organizacijos, vienijančios žmones su negalia, kurios nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais kasdienėje aplinkoje. Kuo glaudesnis institucijų, švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas – tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Atnaujinimo data: 2025-09-16
Taip pat skaitykite:
„Tai tarsi magija, kad galiu viską perskaityti“. Minima Tarptautinė lengvai suprantamos kalbos diena