Projekto „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ tinklaveikos specialistai pradeda darbą
Projekto „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ tinklaveikos specialistai pradeda darbą 54 savivaldybėse. Pirmąjį bendrą susitikimą naujoji komanda skyrė praktinei pažinčiai su darbu, kuris netrukus taps jų kasdienybe – bendradarbiavimui su savivaldybėmis, paslaugų teikėjais ir kitais regionuose veikiančiais partneriais. Savo patirtimi su kolegomis dalijosi Pertvarkos projekto tinklaveikos specialistai.
Abiejų projektų tinklaveikos komandos rugsėjo 15 d. susitiko Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje. Nors projektai skirti skirtingoms tikslinėms grupėms, regionuose jų specialistai dirba su tais pačiais partneriais, o ir praktiniai klausimai panašūs: kaip pažinti realią paslaugų situaciją savivaldybėje, užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, sutelkti skirtingas institucijas ir ieškoti sprendimų, kai reikalingos pagalbos trūksta.
Susitikimą pradėjusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė linkėjo abiejų projektų komandoms įkvėpimo – vieniems dalytis sukaupta patirtimi, kitiems ją pritaikyti kuriant savo ryšius regionuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėjas Konstantinas Rečkovas pasidžiaugė susibūrusia nauja komanda ir pabrėžė projekto svarbą įgyvendinant Vaiko garantijas. Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad projekto metu savivaldybėse pradėti darbai bus tęsiami ir jam pasibaigus.
Projekto vadovė Lina Gulbinė tinklaveikos esmę apibūdino vienu žodžiu – ryšys. Ryšys tarp žmonių, institucijų ir organizacijų, kurios turi skirtingas atsakomybes, tačiau susitinka sprendžiant konkretaus vaiko ir jo šeimos situaciją. Tinklaveikos specialisto užduotis – padėti tuos žmones suvesti, palaikyti bendradarbiavimą ir ieškoti sprendimų ten, kur vienos institucijos galimybių nepakanka.
Kalbėdama apie projekto prasmę L. Gulbinė atkreipė dėmesį ir į ilgalaikę perspektyvą – vaikai su negalia užauga. Nuo to, kokia pagalba vaikui ir jo šeimai prieinama šiandien, priklauso ir tai, kokias galimybes žmogus turės suaugęs. Kai bendruomenėje trūksta individualius poreikius atitinkančios pagalbos, o šeima lieka viena su kylančiais sunkumais, didėja rizika, kad ateityje žmogui bus ieškoma institucinės globos sprendimų. Todėl svarbu ne tik suteikti pagalbą projekto metu, bet ir stiprinti savivaldybėse veikiančią pagalbos sistemą, kad ji išliktų ir projektui pasibaigus.
Kaip toks ryšys kuriamas kasdieniame darbe, savo patirtimi dalijosi Pertvarkos projekto tinklaveikos specialistai. Jų darbe nėra vieno recepto, tinkančio kiekvienai savivaldybei. Vienur pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios paslaugos trūksta, kitur – sujungti jau veikiančius, bet tarpusavyje mažai bendraujančius partnerius, o kartais – suprasti, kodėl savivaldybė ar paslaugų teikėjas naują siūlymą pasitinka atsargiai.
Kolegos pabrėžė, kad norint suprasti tikrąją situaciją savivaldybėje neužtenka žinoti, kokios paslaugos joje oficialiai teikiamos. Svarbu matyti, ar jos iš tiesų pasiekiamos žmogui – ar jis apie jas žino, ar turi kur kreiptis, ar yra kas jį nukreipia ir kas nutinka po to. Praktikoje pagalbos kelias gali nutrūkti dėl informacijos trūkumo, neaiškių atsakomybių, nepakankamo specialistų bendradarbiavimo ar paprasčiausiai dėl to, kad tarp institucijų nebuvo susitarta, kas imsis kito žingsnio.
Ne mažiau svarbu pažinti ir pačius partnerius. Pertvarkos projekto specialistų patirtis rodo, kad išgirstas „ne“ dar nebūtinai reiškia nenorą bendradarbiauti. Už jo gali slypėti specialistų trūkumas, ankstesnė nesėkminga patirtis, abejonės dėl veiklos tęstinumo ar tiesiog neaiškumas, ko iš partnerio tikimasi. Todėl kartais svarbiausias pirmas žingsnis – ne įtikinti, o išgirsti, kaip situaciją mato kita pusė.
Pasitikėjimą kuria ne vien dideli susitarimai, bet ir kasdieniai veiksmai – ištesėtas pažadas, grįžimas su atsakymu, nuoseklus bendravimas. Pertvarkos projekto kolegės savo pristatyme šį pokytį taikliai apibūdino kaip kelią nuo „jūsų projektas“ iki „ką darome kartu?“.
Tačiau geras ryšys savaime dar negarantuoja rezultato. Kad tinklas veiktų, partneriams reikia aiškiai žinoti savo vaidmenis, keistis informacija, kartu spręsti kylančias problemas ir stebėti, ar sutarti veiksmai duoda rezultatą. Pertvarkos projekto specialistai pabrėžė, kad svarbiausia galiausiai įvertinti ne tai, kiek veiklų ar susitikimų įvyko, o kas po suteiktos pagalbos pasikeitė žmogaus gyvenime.
Šią patirtį Vaikų projekto tinklaveikos specialistai dabar pritaikys savo regionuose. Penki specialistai dirbs 54 savivaldybėse, bendradarbiaus su šeimos paslaugų vadovais, savivaldybėmis, paslaugų teikėjais ir kitais partneriais, padės įvertinti esamą pagalbos situaciją ir telkti skirtingų sričių specialistus bendriems sprendimams.