Mažai žinoma, bet svarbi pareigybė: šie specialistai turi „visur kištis ir daug ką žinoti“
„Jis buvo toks laimingas, kad neįsivaizduojate“, – šypsosi Rokiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Zita Čaplikienė. „Smagu matyti, kai žmogus galiausiai nukreipiamas tinkama linkme“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka. Taip specialistės prisimena skirtingas savo darbo situacijas, kai teko ieškoti būdų, kaip žmogui reikalingą pagalbą priartinti prie jo ir užtikrinti, kad skirtingos institucijos veiktų išvien.
Nedaugelis žino, tačiau asmenų su negalia reikalų koordinatoriai šiandien dirba kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Jų vaidmuo gerokai platesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors koordinatoriams tenka susidurti ir su konkrečiomis žmonių situacijomis, jų vaidmuo tuo neapsiriboja. Bendraudami su žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, paslaugas teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės specialistais ir kitais, jie mato platesnį paveikslą – kur trūksta paslaugų, su kokiomis kliūtimis žmonės susiduria, kur stringa institucijų bendradarbiavimas.
Kaip teigia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) direktorė Eglė Čaplikienė, būtent gebėjimas matyti bendrą situaciją ir sujungti skirtingas sritis yra viena svarbiausių šios pareigybės dalių.
„Žmonių su negalia klausimai apima daugybę skirtingų sričių – nuo socialinių paslaugų ar būsto pritaikymo iki sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir aplinkos prieinamumo. Todėl koordinatoriaus vaidmuo nėra tapatus socialinio darbuotojo funkcijoms. Jis turi matyti bendrą situaciją savivaldybėje, telkti skirtingas institucijas, vertinti, kokių paslaugų trūksta, ir prisidėti prie sprendimų, kurie būtų naudingi ne vienam žmogui, o platesnei bendruomenei“, – sako ji.
Koordinatorius turi „visur kištis“
Rokiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Z. Čaplikienė socialinėje srityje dirba ne vieną dešimtmetį. Ilgametė patirtis, pasak jos, padeda ne tik suprasti žmonėms kylančius klausimus, bet ir matyti, kada vienai problemai išspręsti reikia skirtingų institucijų įsitraukimo.
„Socialinė sritis man labai prie širdies. Kai atsirado ši pareigybė, man ji nebuvo naujiena. Visus tuos metus dirbau su socialinėmis paslaugomis, todėl šiandien žmogui galiu ne tik atsakyti į klausimą, bet ir pasakyti, kur kreiptis, kas jam priklauso ir kokios pagalbos jis gali tikėtis“, – sako Z. Čaplikienė.
Individualios situacijos – tik viena jos darbo dalis. Kasdien bendraudama su žmonėmis, gydymo įstaigomis, mokyklomis, seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais savivaldybės atstovais, koordinatorė gali pastebėti, kas trukdo žmogui gauti reikalingą pagalbą.
„Mano nuomone, koordinatorius turi visur kištis. Turi domėtis, žinoti ir matyti plačiau. Niekada nežinai, su kokiu klausimu susidursi. O jei pats kažko nežinai, turi išsiaiškinti“, – sako Z. Čaplikienė.
Kartais vieno žmogaus situacija tampa pradžia klausimui, kurį verta spręsti plačiau: ar savivaldybėje pakanka reikalingų paslaugų, ar jos pasiekiamos tiems, kam jų reikia, ar aplinka pritaikyta, o gal su panašiais sunkumais susiduria ir daugiau gyventojų.
Svarbiausia – kad skirtingos grandys veiktų išvien
Ką toks asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus darbas ir „matymas plačiau“ reiškia praktiškai, gerai atskleidžia ilgus metus socialinėje srityje dirbančios Vilniaus rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorės J. Giruckos patirtis.
Vilniaus rajone yra net 23 seniūnijos, o galimybės vietoje gauti specialistų pagalbą skiriasi. Todėl viena sričių, kuriai koordinatorė skiria daug dėmesio – skirtingų institucijų ir specialistų bendradarbiavimas.
Kaip pasakoja J. Girucka, ji ne kartą pastebėjo, kad gyventojams ne visada aišku, kur kreiptis, o seniūnijų darbuotojams kartais pritrūksta informacijos, kaip žmogų tinkamai nukreipti.
„Labai svarbu, kad būtų galima gyventoją teisingai nukreipti, o ne siųsti nuo vieno specialisto pas kitą“, – sako J. Girucka.
Visgi ne visos situacijos išsisprendžia vien suteikus daugiau informaciją ar padėjus žmogui rasti tinkamą specialistą. Kartais žmogaus atvejis parodo, kad problema slypi platesnėje sistemoje – trūksta paslaugos, informacijos arba skirtingų sričių veiksmų derinimo. Tuomet koordinatoriaus darbas – pastebėti problemą, išsiaiškinti, kur ji kyla, ir padėti skirtingiems specialistams rasti sprendimą.
Tai ypač išryškėja sveikatos priežiūros srityje. Koordinatorė pasakoja ne kartą susidūrusi su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dėl sveikatos būklės nebegali savarankiškai savimi pasirūpinti, tačiau jų poreikiai nėra įvertinti. Tuomet tenka aiškintis, kur žmogus turėtų kreiptis ir kokių veiksmų turi imtis už skirtingas proceso dalis atsakingi specialistai.
Vienu ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių J. Giruckai tapo sunkia onkologine liga susirgusio vaiko šeimos situacija.
„Paaiškėjus, kad šeimai trūksta informacijos apie vaiko poreikių vertinimą, konsultavausi su ANTA specialistais, aiškinausi galiojančią tvarką ir padėjau išsiaiškinti, kokių veiksmų turi imtis gydymo įstaiga. Tai vienas iš pavyzdžių, kad viskas gali vykti sklandžiai, jeigu tik pavyksta paskatinti skirtingų sričių bendradarbiavimą ir užtikrinti sisteminį požiūrį“, – pasakoja ji.
Ši situacija gerai parodo vieną svarbiausių koordinatoriaus darbo aspektų – ne tik pastebėti, kur sistema neveikia taip, kaip turėtų, bet ir padėti skirtingoms institucijoms susikalbėti, nes žmogaus problema neretai peržengia vienos srities ribas.
Nuo žmogaus klausimo – iki savivaldybės sprendimo
Pastebėti problemą – tik pirmas žingsnis. Kai panaši problema kartojasi ar išryškėja platesnė spraga, svarbu ieškoti būdų, kaip ją spręsti platesniu mastu – savivaldybės lygmeniu.
Būtent taip, pastebėjus pasikartojančius sunkumus, Vilniaus rajono savivaldybėje kartu su kitais savivaldybės ir socialinių paslaugų specialistais buvo organizuoti mokymai seniūnams. Juose aptartos praktikoje kylančios problemos, paslaugų sistema asmenims su negalia ir galimi sprendimai. Šie klausimai keliami ir seniūnų sueigose – susitikimuose, kuriuose seniūnai aptaria savivaldybei ir seniūnijoms aktualius klausimus.
Pasak koordinatorės J. Giruckos, bendradarbiavimo tinklą siekiama plėsti ir toliau. Daugiau dėmesio socialiniams klausimams ketinama skirti bendradarbiaujant su seniūnaičiais, kurie yra arčiausiai vietos bendruomenių.
Koordinatoriai taip pat dalyvauja Asmenų su negalia gerovės tarybos veikloje, įvairiuose projektuose ir susitikimuose, kuriuose aptariamos savivaldybei aktualios problemos, paslaugų poreikis ir jų plėtros galimybės. Tokiose diskusijose išryškėjusios problemos gali tapti pagrindu ieškoti konkrečių sprendimų – nuo darbuotojų mokymų ir geresnio institucijų susikalbėjimo iki naujų paslaugų ar savivaldybės sprendimų.
Tai matyti ir Z. Čaplikienės darbe Rokiškio rajone. Koordinatorė pasakoja įsitraukianti į institucinės globos pertvarkos ir socialinių paslaugų plėtros projektus, susijusius su grupinio gyvenimo namais, apsaugotu būstu, socialinėmis dirbtuvėmis ir kitomis paslaugomis žmonėms su negalia. Dėmesys skiriamas ir vaikams su negalia – pasak pašnekovės, jiems rajone vis dar trūksta dalies reikalingų paslaugų.
Ne tik spręsti šiandienos problemas
Svarbi asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus darbo dalis – informuoti, konsultuoti ir stiprinti aplinkinių žmonių bei įstaigų gebėjimą atliepti žmonių su negalia poreikius. Koordinatoriai konsultuoja žmones su negalia ir jų atstovus, savivaldybių įstaigas bei nevyriausybines organizacijas apie prieinamas priemones ir paslaugas, rūpinasi šios informacijos sklaida. Jie taip pat inicijuoja ir organizuoja pasitarimus, konferencijas bei seminarus, skirtus asmenų su negalia socialinės įtraukties klausimams aptarti.
Didžioji šio darbo dalis lieka nematoma – ne visada galima iš karto pamatyti, ką pakeitė vienas susitikimas, analizė, mokymai ar iškeltas klausimas. Kartais rezultatas pasimato tik po kurio laiko, kai atsiranda nauja paslauga, pasikeičia jos prieinamumas, pagerėja institucijų bendradarbiavimas ar žmogui tampa paprasčiau gauti reikalingą pagalbą. Tačiau būtent iš tokių, iš pirmo žvilgsnio nedidelių, pokyčių ir formuojasi didesni sisteminiai pokyčiai.
Koordinatoriaus darbo rezultatai svarbūs ne tik žmonėms su negalia. Prieinamesnės paslaugos, aiškesnė informacija, pritaikyta aplinka ir sklandesnis institucijų bendradarbiavimas palengvina kasdienybę ir šeimoms su mažais vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms, traumą patyrusiems gyventojams ar kiekvienam, kuriam tam tikru metu prireikia daugiau pagalbos.
Todėl koordinatoriaus darbas, prasidėjęs nuo konkretaus žmogaus klausimo, gali prisidėti prie pokyčių, kurie naudingi platesnei bendruomenei.
Visų savivaldybių Asmenų su negalia reikalų koordinatorių kontaktus rasite čia.
Atnaujinimo data: 2026-09-24
Taip pat skaitykite:
Šiaurės šalių pamokos: Lietuvos delegacija gilino žinias apie paramos būdus kurčneregiams
Projekto „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ tinklaveikos specialistai pradeda darbą
Jungtinės Tautos pateikė Lietuvos padėties asmenų su negalia teisių srityje vertinimą
Kvietimas teikti dokumentus Lietuvių gestų kalbos vertėjų atestacijai