Susipažinkite su tinklaveikos specialistėmis ir jų veikla

Įgyvendinant projektą „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“, 54 savivaldybėse telkiamos specialistų ir organizacijų pastangos, kad pagalba vaikams su negalia ir jų šeimoms būtų organizuojama atsižvelgiant į kiekvienos šeimos poreikius. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka penkioms regioninėms tinklaveikos specialistėms, kurios padeda koordinuoti projekto veiklas, konsultuoja šeimos paslaugų vadovus ir palaiko bendradarbiavimą su savivaldybėmis bei kitais projekto partneriais.

Tinklaveikos specialisčių vaidmuo projekte

Tinklaveikos esmė – padėti skirtingoms įstaigoms ir specialistams veikti kartu, kad pagalba vaikams su negalia ir jų šeimoms būtų organizuojama nuosekliai. Tam svarbu ne tik palaikyti tarpusavio ryšius, bet ir dalytis informacija, derinti veiksmus bei kartu spręsti kylančius sunkumus. Projekte tinklaveikos specialistės taip pat koordinuoja regionines veiklas, teikia metodinę pagalbą ir stebi, kaip įgyvendinamos projekto veiklos.

Ypač svarbus bendradarbiavimas su šeimos paslaugų vadovais, kurie tiesiogiai dirba su šeimomis, vertina jų poreikius, rengia individualius pagalbos planus ir koordinuoja paslaugų teikimą. Tinklaveikos specialistės juos konsultuoja, padeda nuosekliai taikyti projekto metodiką ir aptarti sudėtingesnes situacijas.

Specialistės taip pat analizuoja informaciją apie teikiamas paslaugas, jų poreikį ir trūkumą, stebi projekto veiklų eigą ir teikia siūlymus dėl jų tobulinimo. Taip galima geriau suprasti ne tik atskirų savivaldybių situaciją, bet ir kitus regionuose kylančius iššūkius.

Penkios specialistės skirtinguose Lietuvos regionuose

Kas svarbiausia, kad skirtingų įstaigų ir specialistų bendradarbiavimas virstų realia pagalba vaikams su negalia ir jų šeimoms? Apie tai paklausėme penkių tinklaveikos specialisčių, dirbančių skirtinguose Lietuvos regionuose. Jos pasidalijo savo požiūriu į tinklaveiką, pagalbos organizavimą ir tai, kas joms svarbu pradedant šį darbą.

Gerda Kazlauskienė, koordinuojanti tinklaveikos veiklas Vakarų ir Pajūrio regione, siūlo pagalbos rezultatus vertinti ne vien pagal suteiktų paslaugų skaičių. Jai svarbiau tai, kas realiai pasikeičia vaiko ir jo šeimos gyvenime.

„Gera tinklaveika – tai procesas, kai tarpusavio ryšiai virsta konkrečiu veikimu: susitarimais, pagalba, naujomis galimybėmis ir sprendimais“, – sako Gerda. Jos požiūriu, svarbu neapsiriboti tuo, kaip pagalba organizuojama šiandien, bet kalbėtis, ką būtų galima keisti, ir kartu ieškoti geresnių sprendimų.

Sigla Ravinskienė, dirbanti Pietų ir Rytų regione, tinklaveiką palygina su tilto tiesimu tarp tų, kuriems reikia pagalbos, ir tų, kurie gali ją suteikti. Jos požiūriu, tinklaveika apima ne tik kontaktų užmezgimą ir ryšių palaikymą, bet ir bendras pastangas spręsti konkrečias problemas.

Sigla pabrėžia, kad pirmiausia būtina tiksliai suprasti vaiko ir jo šeimos pagalbos poreikius, o tuomet dėti visas pastangas, kad reikalinga pagalba juos pasiektų. Sprendimų paieškoje Siglai svarbu išklausyti skirtingas puses, suprasti jų poreikius ir rasti bendrą sutarimą. Tokiam darbui, jos manymu, reikia ne tik atsakomybės ir gebėjimo sutelkti žmones, bet ir didelės empatijos bei kantrybės.

Kristina Stepanauskienė, atsakinga už Centrinį ir Kauno regioną, pirmiausia akcentuoja individualų požiūrį į vaiką ir jo šeimą. „Svarbiausia – matyti ne tik vaiko negalią, bet ir patį vaiką, jo galimybes, poreikius bei visą šeimą“, – teigia ji.

Kristinos požiūriu, pagalba turi būti prieinama laiku, nuosekli ir atitikti konkrečios šeimos poreikius. Ne mažiau svarbu, kad šeima jaustųsi išgirsta, suprasta ir žinotų, jog pagalbos kelyje nėra viena. Tinklaveiką specialistė sieja su atvirumu, abipusiu pasitikėjimu ir dalijimusi patirtimi, o empatiją, gebėjimą išklausyti ir bendradarbiauti laiko svarbiais gebėjimais telkiant žmones bendram darbui.

Vilma Bielskienė, dirbanti Šiaurės ir Vidurio regione, tinklaveikos pagrindu laiko santykių kūrimą ir puoselėjimą. Jos požiūriu, geras bendradarbiavimas prasideda nuo domėjimosi kitais, gebėjimo klausytis, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų galimybių veikti.

„Svarbiausia – kurti pasitikėjimu grįstus santykius, kurie padeda kartu siekti bendrų tikslų ir geresnių rezultatų“, – sako Vilma. Ji pabrėžia, kad šeimoms svarbu žinoti, kur kreiptis, ir kuo anksčiau sulaukti reikalingos pagalbos. Specialistė daug reikšmės teikia gebėjimui užmegzti ryšį su skirtingais žmonėmis bei organizacijomis ir jį paversti ilgalaikiu bendradarbiavimu, pagrįstu pasitikėjimu bei pagarba.

Irena Kiselienė, koordinuojanti tinklaveikos veiklas Sostinės regione, tinklaveiką supranta kaip tikslingą partnerių bendradarbiavimą, kai dalijimasis informacija ir patirtimi padeda ieškoti bendrų sprendimų bei kurti nuoseklią pagalbos teikimo praktiką.

Bendraudama su Sostinės regiono savivaldybių atstovais Irena pajuto jų tikėjimą projekto nauda ir pasirengimą kartu siekti jo tikslų. Ji tikisi, kad bendromis pastangomis pavyks sukurti ir išbandyti pagalbos sistemą, kuri palengvintų šeimų kasdienybę ir išliktų veiksminga pasibaigus projektui.

Kartu Irena pabrėžia, kad tokiems rezultatams reikia laiko, kantrybės ir nuoseklumo. „Žinau, kad prasmingi rezultatai pasiekiami ne iš karto, o žingsnis po žingsnio, kartu ieškant sprendimų, kuriant pasitikėjimu grįstus santykius ir nenuleidžiant rankų susidūrus su iššūkiais“, – sako specialistė.

Norite susisiekti su savo regiono tinklaveikos specialiste? Jų kontaktinę informaciją rasite projekto „Pagalba vaikams su negalia Lietuvoje“ kontaktų skiltyje.

Atnaujinimo data: 2026-10-29

Taip pat skaitykite:

Pildant klausimyną gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos atstovas

Šeimos paslaugų vadovas – kas jis ir kaip padės vaikams su negalia bei jų šeimoms?

Spalio 23 d. Panevėžyje – „Durys atviros visiems“: vieša konsultacija apie negalios vertinimą

Mažai žinoma, bet svarbi pareigybė: šie specialistai turi „visur kištis ir daug ką žinoti“

Šiaurės šalių pamokos: Lietuvos delegacija gilino žinias apie paramos būdus kurčneregiams