Neprižiūrima infrastruktūra ir atsakomybė už ją – ANTA interviu Mažeikių rajono laikraščiui
Į Mažeikių rajono laikraščio redakciją kreipėsi vietos gyventojas, pastebėjęs visai neprieinamas automobilių stovėjimo vietas, skirtas asmenims su negalia. „Santarvės“ žurnalistės Neringos Švelnienės nuotraukoje matyti – vieta net neprimena automobilių statymo aikštelės. Čia stovi️ tekstilės ir popieriaus atliekų rūšiavimo konteineriai. Apie tikrąją vietos paskirtį byloja tik iš už jų kyšantis ženklas.
️Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vyresnioji patarėja Sandra Buklienė reportaže akcentavo, kad automobilių stovėjimo vietų priežiūra, įskaitant vietas, pažymėtas žmonėms su negalia, yra teritorijos valdytojo ar naudotojo atsakomybė.
Pavyzdžiui, savivaldybės, įstaigos, prekybos centro, daugiabučio administratoriaus ar kito atsakingo subjekto, priklausomai nuo to, kam vieta priklauso ir kas prižiūri konkrečią teritoriją.
„Tokia vieta turi būti realiai funkcionali – nuvalyta ne tik pati stovėjimo vieta, bet ir užtikrintas saugus išlipimas bei praėjimas iki šaligatvio ar įėjimo, įskaitant ir sniego nuvalymą stovėjimo vietose bei likusioje judėjimo trasoje“, – dalinosi S. Buklienė.
Kaip pasakojo specialistė, kitu atveju net ir formaliai pažymėta vieta tampa nepasiekiama ar nesaugi naudoti, o kartu ir diskriminuoja žmogų.
Kitos infrastruktūros kliūtys: nuo nutrūkusių takų iki užstatytų įėjimų
Agentūros Konsultacijų centre, kuriame dirba Sandra Buklienė, dažniausiai sulaukiama gyventojų kreipimųsi dėl kasdienių, iš pirmo žvilgsnio paprastų, tačiau reikšmingų infrastruktūros kliūčių.
„Viena dažniausių problemų – pėsčiųjų infrastruktūra: nutrūkę ar nepritaikyti judėjimo maršrutai, netinkamai įrengtos arba dviračiais ir kitomis kliūtimis užstatytos neregių vedimo sistemos, aukšti bortai be nuovažų, nesaugios pėsčiųjų perėjos, per siauri ar užstatomi šaligatviai“, – pasakojo S. Buklienė.
Ne mažiau nusiskundimų sulaukiama dėl žmonėms su negalia skirtų automobilių stovėjimo vietų – kai jos įrengtos netinkamai arba pažymėtos neaiškiai, kai privažiavimas būna nepravažiuojamas ar neišvalytas. Ne mažiau svarbi ir saugi išlipimo zona bei praėjimas iki šaligatvio ar įėjimo.
Agentūros Konsultacijų centrą dažnai pasiekia klausimai dėl viešųjų pastatų prieinamumo. Kreipiamasi dėl netinkamai įrengtų pandusų, įėjimų, sunkiai atsidarančių durų, keltuvų ar liftų stokos bei nepritaikytų sanitarinių mazgų.
Prieinamumo specialistės S. Buklienės teigimu, šios kliūtys riboja galimybę savarankiškai patekti į įstaigas ir gauti paslaugas, kurios kitiems gyventojams yra įprastai pasiekiamos.
„Atkreipiame dėmesį, kad nevalytas sniegas ir sniegu neužversta automobilio stovėjimo vieta yra svarbu bet kuriam žmogui, tai kelia riziką paslysti ir susižaloti, apsunkina judėjimą bet kuriam iš mūsų“, – pažymėjo S. Buklienė.
Statinių prieinamumo reikalavimai
Specialistė atkreipė dėmesį ir į techninius prieinamumo reikalavimus. Jie apibrėžia, kaip turi būti įrengiamos žmonėms su negalia skirtos stovėjimo vietos (pavyzdžiui, atstumai iki įėjimo, saugūs sprendiniai, lygių skirtumų vengimas) ir yra detalizuojami teisės aktais.
Pavyzdžiui, statybos techniniu reglamentu 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintu 2019 m. lapkričio 4 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento str 2.03.01:2019 „statinių prieinamumas“ patvirtinimo“.
Nors šis dokumentas tiesiogiai nereglamentuoja kasdienio sniego valymo organizavimo, jis leidžia įvertinti, ar vieta, privažiavimas ir išlipimo zona suprojektuoti taip, kad jais naudotis būtų saugu ir galima tai daryti savarankiškai.
Informacija parengta remiantis ANTA atstovės komentarais bei „Santarvės“ laikraštyje spausdintu reportažu.
Atnaujinimo data: 2026-03-09
Taip pat skaitykite:
„Tai tarsi magija, kad galiu viską perskaityti“. Minima Tarptautinė lengvai suprantamos kalbos diena