Pagalba asmenims su regos arba klausos negalia
Asmenys su negalia dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios trukdo savarankiškai orientuotis erdvėje, judėti, bendrauti ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. SADM duomenimis, 2023 metais 4 proc. iš 224,9 tūkst. Lietuvoje gyvenančių žmonių su negalia turėjo regos negalią, o 3 proc. – klausos. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) nustačius neįgalumo lygį (vaikams) ar dalyvumo lygį (suaugusiems) asmenims, šiems asmenims ar jų atstovams sutikus, sudaromas pagalbos planas.
Kokia pagalba gali būti suteikta žmonėms, turintiems regos ar klausos negalią?
Pagalba asmenims su regos negalia
Jau metai, kaip asmenims su regos sutrikimais Agentūra teikia socialinio dalyvumo ugdymo paslaugą. Regą praradę žmonės mokosi orientuotis uždarose ir atvirose erdvėse, eiti esant ypatingoms oro sąlygoms, skaityti vietovės planus, pritaikytus asmenims su regos sutrikimais. Socialinio dalyvumo ugdymo paslauga yra daugiau nei mokymai. Tai prasmingos patirtys, kurios stiprina savarankiškumą per veiklą kartu. Nuo 2024 m. antro pusmečio paslaugą nemokamai teikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos padalinio VšĮ „LASS Pietvakarių centras“ specialistai. Paslaugą finansuoja Agentūra iš LR valstybės biudžeto lėšų.
Pažintinėje ekskursijoje mokymų dalyviai liečia taktilinį muziejaus planą, lavina erdvės suvokimo įgūdžius. Nuotr. VšĮ LASS pietvakarių centras.
Kam skirta socialinio dalyvumo ugdymo paslauga?
Asmenims su regos sutrikimais nuo 16 metų, kuriems yra gydytojo oftalmologo nustatytas abiejų akių regėjimo funkcijų susilpnėjimas:
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra ne didesnis kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių;
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra ne didesnis kaip 0,3 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių.
Pirmumas gauti paslaugą teikiamas pirmame punkte paminėtiems asmenims, kurie dėl paslaugos kreipiasi pirmą kartą.
🔎 Kodėl verta prisijungti?
Atsižvelgiant į individualius asmens su regos sutrikimais poreikius:
🔹 ugdomi gebėjimai orientuotis erdvėje ir judėti savarankiškai;
🔹 įtvirtinami kasdienio gyvenimo ir komunikacijos įgūdžiai;
🔹 ugdomi uoslės, klausos, lytėjimo, motoriniai įgūdžiai;
🔹 lavinami psichologiniai įgūdžiai;
🔹 mokomasi naudotis informacinėmis technologijomis ir programomis, kurios padeda kasdieniame gyvenime.
Šią paslaugą teikia specialistų komanda: specialieji pedagogai (tiflopedagogai), socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kompiuterinio raštingumo specialistai ir kt. Užsiėmimai vyksta darbo dienomis, visus metus.
Moteris sulaukė psichologo pagalbos
Įgyvendinant socialinio dalyvumo ugdymo paslaugą, ypatingas dėmesys skiriamas dalyvių emocinei gerovei ir psichologiniam saugumui. Aktyvus įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą reikalauja ne tik socialinių įgūdžių, bet ir vidinės stiprybės bei pasitikėjimo savimi. Kauno miesto gyventoja, turinti regos negalią, per socialinio dalyvumo ugdymo paslaugą gavo psichologinę pagalbą. Ji siekė išspręsti dėl regos sutrikimo patiriamus emocinės sveikatos ir tarpasmeninių santykių sunkumus. Kartu su psichologu individualiose konsultacijose moteris mokėsi nustatyti savo poreikius, atrasti geriausius sprendimus ir įrankius, kurie jai praverstų krizinėse situacijose.
Stiprinami saugumo įgūdžiai
Regą praradęs jaunuolis iš Klaipėdos staiga neteko orientacinių gebėjimų, o „baltoji“ lazdelė, netrukus tapsianti kasdiene palydove, buvo nepažinta ir svetima naujovė. Agentūroje vaikinui buvo nustatytas pagalbos koordinavimo poreikis. Jį atliepiant, skirta socialinio dalyvumo ugdymo paslauga, kurios metu naujus įgūdžius padėjo lavinti socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir psichologai.
Vaikinas turėjo galimybę saugioje aplinkoje praktikuoti buities darbų atlikimo, asmeninės higienos, orientavimosi, mobilumo ir informacinių technologijų įgūdžius – išmoko naudotis specialiu telefonu, kompiuteriu bei planšete. Vėliau jaunuolis įsitraukė ir į kitas veiklas: lanko keramikos užsiėmimus, ateityje planuoja bandyti pinti iš vytelių. Taip susipažįsta su darbo rinkos galimybėmis.
Pagalba asmenims, turintiems klausos negalią
Asmenims su klausos sutrikimais itin svarbios vertimo paslaugos, kurias teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (toliau - LGKVC). LGKVC gestų kalbos vertėjų paslaugos yra teikiamos socialinėje, teisinėje, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, informacinėje, kultūrinėje, verslo ir kitose srityse. Siekiant užtikrinti visapusišką komunikaciją ir informacijos prieinamumą, gestų kalbos vartotojams paslaugos yra apmokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Vertimo paslaugų tikslas – gerinti informacijos prieinamumą asmenims su klausos negalia. Paslaugų teikėjai yra lietuvių gestų kalbos vertėjai, dirbantys visoje Lietuvoje. Išskiriamos šios vertimo paslaugų rūšys: teksto lietuvių kalba (raštu, žodžiu) vertimas į lietuvių gestų kalbą (realiuoju laiku kontaktiniu arba nuotoliniu būdu, darant vaizdo įrašą) ir teksto lietuvių gestų kalba (realiuoju laiku, vaizdo įrašu) vertimas į lietuvių kalbą (žodžiu – kontaktiniu arba nuotoliniu būdu, raštu).
Siekiant užtikrinti didesnį vertimo paslaugų prieinamumą, nuo 2025 m. gegužės 1 d. veiklą pradėjo elektroninė programėlė komunikacijai gestų kalba – LGK VERTIMAI.
LGK VERTIMAI programėlės logotipas
Programėlė veikia 24/7, įskaitant šventines dienas. Naudojantis naująja programėle galima skambinti ir priimti skambučius per lietuvių gestų kalbos vertėją bei naudotis nuotolinio vertimo paslaugomis.
Dažnai asmeniui, turinčiam klausos negalią, reikia žmogaus, kuris padėtų sutvarkyti asmeninius reikalus gestų kalba. Pagalbininko, gestų kalbos vertėjo, pagalba teikiama ruošiant dokumentus įvairiose įstaigose, rūpinantis sveikata, vykstant į banką, sprendžiant kitus klausimus. Vykdant pagalbos planus, šio specialisto paslaugos teikiamos ir asmenims, atvykusiems į Lietuvą iš Ukrainos ar kitų šalių, kuriems Lietuvoje nustatytas dalyvumo lygis. Asmenims su klausos sutrikimais paslaugas teikia ne tik Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, bet ir Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centras.
Lietuvių kalbos barjeras – ne kliūtis
Iš Ukrainos atvykusi nuo karo bėganti moteris su šia paslauga susidūrė nemokėdama lietuvių kalbos. Atsižvelgdami į jos situaciją, centro specialistai gestų kalba padėjo išversti tekstus į lietuvių kalbą ir parengti naujus tekstus naudojantis programėle LGK VERTIMAI. Kartu moteris gauna psichologo paslaugas, mokosi teikti pirmąją pagalbą, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Iš svetur atvykusi moteris jautėsi vieniša, todėl užsiėmimai, kuriuose dalis veiklų vykdoma bendruomenėje, yra labai vertingi. Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centre ji praleidžia kiekvieną darbo dieną iki dviejų valandų, yra iniciatyvi, linkusi bendrauti.
Kaip pagalbos planas gali pasiekti mane?
Agentūroje nustačius negalios lygį, asmeniui ar jo atstovui sutikus, sudaromas pagalbos planas. Vėliau informacija perduodama suinteresuotoms institucijoms, kurios susisiekia su asmeniu (atstovu), detaliau išsiaiškina asmens poreikius, suteikia išsamią informaciją apie galimą pagalbą bei įvertina, ar asmuo atitinka kriterijus konkrečiai paslaugai gauti.
Vykdant Agentūros sprendimus, regėjimo ar klausos sutrikimų turintiems žmonėms pagalbą organizuoja ne tik savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ar Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagalbą teikia ir specializuotos įstaigos, t. y., Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (aktualu klausos sutrikimų turintiems žmonėms) ir VšĮ „LASS Pietvakarių centras“ (aktualu regos sutrikimų turintiems žmonėms). Pagalbos planuose dažniausiai nurodytos veiklos sritys, kuriose asmeniui su klausos ar regos negalia reikalinga pagalba – bendravimas ir kasdienė veikla.